Apie tepančius ir susitepusius
(Kovo 8-ąją man vis kažkaip išeina ne apie moteris ir ne apie emancipaciją. Ko gero, man tai yra viena tų savaime suprantamų temų, kurios gal iš tiesų nėra tokios jau savaime suprantamos, netgi priešingai, brandina savyje didžiulę nuomonių įvairovę. Matau tą įvairovę tiek prie gėlių turgelio, tiek ir FB žinučių sraute, kur kapojasi kaltinantys vieni kitus sovietinėmis tradicijomis, negebėjimu suprasti tikrosios šventės prasmės ir dar velniaižin kuo. Bet aš, vėlgi, ne apie tai. Apie tai kada nors, gal po metų, taip pat vertės parašyti.)
Iš pat šiųmetinės Kovo 8-osios ryto rašiau apie tai, kaip ES pamina savo deklaruojamas vertybes, nuolaidžiaudama žiniasklaidos laisvę mindančiai Turkijai. Tada, pripažinsiu, pralaimėjau nelygią kovą su peršalimu, ir mano produktyvumas smuko žemiau plintuso. O štai vakarop, kai jau kiek atsigavau, pasitaikė proga perskaityti kelis puikius naujausio IQ numerio straipsnius apie sveikatos apsaugos sistemos ydas.
Tiesiog negaliu nepasidalinti keliais, mano galva, labai taikliais bičiulio Igno Krasausko pastebėjimais. Tuo pačiu ir Medium platformoje debiutuoju, sakykime, pažintiniais tikslais.
Get Antanas Manstavičius’s stories in your inbox
Join Medium for free to get updates from this writer.
Taigi, pažiūrėkime, ką Ignas rašo apie gal ne visada ir ne visų matomą „padėkų medikams” žalą:
Dėl įvairių padėkų susidarė šešėlinė atlyginimų sistema, kuri gydytojus padalija į kastas — tuos, kurie ima, ir tuos, kurie neima arba negauna. Pastarieji turi susitaikyti su juntamai mažesnėmis pajamomis arba daugiau dirbti papildomai. Iš pacientų kišenės prisiduriantys gydytojai nesuinteresuoti reikalauti didesnių oficialių algų.
Žodžiu, gaunasi gryna nauda nereformuotos sveikatos apsaugos sistemos vadams ir vadukams, ir vienas galimų atsakymų, kodėl Lietuvoje medikai uždirba vidutiniškai net apie 2 kartus mažiau, negu Estijoje (statistika iš kito straipsnio IQ žurnale).
Galiausiai, smulkioji korupcija sveikatos sektoriuje skatina kitų formų korupcijos toleranciją. Būdami arti medikai gali pastebėti ir pranešti korupcinius savo vadovų ar administracijos veiksmus, pavyzdžiui, neskaidrius viešuosius pirkimus arba susitarimus su farmacininkais. Tačiau jei gydytojai patys susitepę ir tai toleruoja susitepusi ligoninės vadovybė, turime dvi nešvarias rankas, kurios padeda vienai kitą nuplauti.
Tai, oficialiai, yra dvi bene stipriausios mano kada nors skaitytos citatos apie medikų korupciją. Ar veikiau korupciją medicinoje. Ar veikiau tai, kaip pacientai korumpuoja sistemą, nuo kurios efektyvaus veikimo patys yra priklausomi.
Aš pats esu tikrai nemažai susidūręs su medikais (laimei, nieko labai rimto), ir asmeniškai niekada net neturėjau įtarimo, kad gydytojai ar aptarnaujantis personalas lauktų kokio nors atlygio. Galbūt tiesiog esu naivus. O gal mane visada supo puikūs, nuoširdžiai savo darbą dirbantys, tegu ir ne visada deramą atlygį gaunantys, profesionalai.
Kita vertus, esu girdėjęs nemažai istorijų, kai pacientai patys medžioja gydytojus ir bruka šiems viską, nuo saldainių iki vokelių, ir gydytojai, tegu ir dėl vaizdo pademonstravę atsparumą, ima.
Manau, kad Ignas puikiai ir glaustai (straipsnis, aišku, daug platesnis) išdėstė, kodėl bet kokios padėkos yra negerai. Netepkime, ir patys liksime švarūs. Ir gal net Lietuvą paliksime švaresnę savo vaikams.
