<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/" xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" version="2.0" xmlns:cc="http://cyber.law.harvard.edu/rss/creativeCommonsRssModule.html">
    <channel>
        <title><![CDATA[Stories by Dainius Jakučionis on Medium]]></title>
        <description><![CDATA[Stories by Dainius Jakučionis on Medium]]></description>
        <link>https://medium.com/@dainiusjakuionis?source=rss-fc5ea4e6d550------2</link>
        <image>
            <url>https://cdn-images-1.medium.com/fit/c/150/150/1*ZZ7VOlSn0Qc8xAv2Qq7IEg.jpeg</url>
            <title>Stories by Dainius Jakučionis on Medium</title>
            <link>https://medium.com/@dainiusjakuionis?source=rss-fc5ea4e6d550------2</link>
        </image>
        <generator>Medium</generator>
        <lastBuildDate>Sat, 21 Nov 2026 17:39:44 GMT</lastBuildDate>
        <atom:link href="https://medium.com/@dainiusjakuionis/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/>
        <webMaster><![CDATA[yourfriends@medium.com]]></webMaster>
        <atom:link href="http://medium.superfeedr.com/" rel="hub"/>
        <item>
            <title><![CDATA[Dėmesys | #sekmadienioskaitiniai]]></title>
            <link>https://medium.com/@dainiusjakuionis/d%C4%97mesys-sekmadienioskaitiniai-28b9b314d624?source=rss-fc5ea4e6d550------2</link>
            <guid isPermaLink="false">https://medium.com/p/28b9b314d624</guid>
            <category><![CDATA[sekmadienioskaitiniai]]></category>
            <category><![CDATA[jakučionis]]></category>
            <category><![CDATA[dėmesys]]></category>
            <dc:creator><![CDATA[Dainius Jakučionis]]></dc:creator>
            <pubDate>Sun, 20 Jan 2019 10:27:14 GMT</pubDate>
            <atom:updated>2019-01-20T10:27:14.880Z</atom:updated>
            <content:encoded><![CDATA[<figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/0*l9HYVtLenLdRFMB1" /><figcaption>Photo by <a href="https://unsplash.com/@rawpixel?utm_source=medium&amp;utm_medium=referral">rawpixel</a> on <a href="https://unsplash.com/?utm_source=medium&amp;utm_medium=referral">Unsplash</a></figcaption></figure><p>#sekmadienioskaitiniai</p><p>„We are drowning in information, while starving for wisdom.“ Tokiu sakiniu straipsnį pradeda Dan Nixon, kuriame jis apžvelgia dėmesio ekonomiką ir mūsų dėmesio valdymą. Straipsnyje kalbama apie du dėmesio tipus. Vienas, tai dėmesys kaip resursas. Tai dėmesys nukreiptas į kažką, tai tikslo siekimas, matavimas ir visokių metrikų rinkimas. Kitas dėmesio tipas daugiau tiriamasis arba patyriminis. Tai dėmesys, kuris nėra į ką nors tiksliai nukreiptas, o tiesiog laisvai plaukioja ir stebi.</p><p><a href="https://aeon.co/ideas/attention-is-not-a-resource-but-a-way-of-being-alive-to-the-world">Attention is not a resource but a way of being alive to the world - Dan Nixon | Aeon Ideas</a></p><p>Šiuo metu dėmesys yra prekė ir tie, kurie sugeba tą dėmesį išlaikyti geriausiai ir daugiausiai parduoda. Kiekvienas verslas bando sugalvoti naujų būdų užkabinti ir prikaustyti mūsų dėmesį. O mes pasiduodame tam.</p><p>Tačiau mūsų tikslingai nukreiptas dėmesys (gal ne tas, kuris skirtas darbui nudirbti, o tas kuris nukreiptas į socialinius tinklus) neleidžia mums patirti. Trukdo būti akimirkoje ir iš tikrųjų atrasti save. Patyriminis dėmesys (nebūtinai šis terminas mano išverstas teisingai) dažnai kelia diskomfortą. Nes jis nenukreiptas į tikslą. Šis dėmesys gąsdina, nes tada mes susiduriame su savo jausmais. Mes nepabėgame nuo jų. Susidūrus su savo jausmais niekada nebūna jauku, o ypač nepratus to daryti.</p><p>Jason Fried (Basecamp įkūrės ir knygų Remote, Rework bendraautorius) siūlo <a href="https://bit.ly/2W5yYtq">sulėtinti tempą ir tiesiog daugiau gyvenime laukti</a>. Jei yra kelios eilės prie kasos, tai rinktis ilgesnę. Jei apsiperkama internetu, tai pasirinkti ilgiausią pristatymo laiką. Tiesiog daugiau laukti. Tačiau laukimo neužpildyti telefonu ar kita veikla, bet tiesiog laukti, nuobodžiauti ir būti su laukimu. Pastebėsite, kaip imsit pastebėti įvairias emocijas: susierzinimą, nerimą, nuobodulį ir pan. Viskas gerai, tos emocijos yra geros. Išmokus laukti, atrandama, kad per tą laiką nieko tokio svarbaus neįvyko. Mažiau FOMO (fear-of-missing-out), daugiau patyriminio dėmesio, tyrinėjimo tiek savęs, tiek aplinkos.</p><p>Straipsnis baigiasi padrąsinimu. „This might be what Weil had in mind when she said that the correct application of attention can lead us to „the gateway to eternity … The infinite in an instant.““</p><img src="https://medium.com/_/stat?event=post.clientViewed&referrerSource=full_rss&postId=28b9b314d624" width="1" height="1" alt="">]]></content:encoded>
        </item>
        <item>
            <title><![CDATA[Moters smegenų pokyčiai neštumo metu ir po gimdymo]]></title>
            <link>https://medium.com/@dainiusjakuionis/moters-smegen%C5%B3-poky%C4%8Diai-ne%C5%A1tumo-metu-ir-po-gimdymo-4c9aa89daf6e?source=rss-fc5ea4e6d550------2</link>
            <guid isPermaLink="false">https://medium.com/p/4c9aa89daf6e</guid>
            <category><![CDATA[oxytocin]]></category>
            <category><![CDATA[neštumas]]></category>
            <category><![CDATA[jakučionis]]></category>
            <category><![CDATA[hipokampas]]></category>
            <category><![CDATA[amygdala]]></category>
            <dc:creator><![CDATA[Dainius Jakučionis]]></dc:creator>
            <pubDate>Sun, 13 Jan 2019 11:28:27 GMT</pubDate>
            <atom:updated>2019-01-15T19:56:56.460Z</atom:updated>
            <content:encoded><![CDATA[<figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/0*rlmMg7FuNsn-X-_e" /><figcaption>Photo by <a href="https://unsplash.com/@artic_studios?utm_source=medium&amp;utm_medium=referral">Daniel Hjalmarsson</a> on <a href="https://unsplash.com/?utm_source=medium&amp;utm_medium=referral">Unsplash</a></figcaption></figure><p>#sekmadienioskaitiniai</p><p>Vakar su Kristina dalyvavom dr. Urtės Neniškytės paskaitoje apie moterų smegenų pokyčius neštumo metu ir po gimdymo. Paskaitos metu konspektavausi, nes pačios smegenys man labai įdomios, nors neštumas dar nėra toks įdomus :) Konspektas yra subjektyvus dalykas, kai ką užsirašiau, kai ko ne. Dažniausiai žymėjausi tai kas man atrodė svarbu. Šiandien truputi pataisiau, kad būtų suprantamiau. Skliaustuose kursyvu yra mano pastabos ir pamąstymui.</p><p>Neštumo metu pilkosios smegenų medžiagos sumažėja. Stebint MRT tyrimus atrodo, lyg smegenys grįžtų į paauglystę, kai buvo bandoma smegenų veiklą optimizuoti. Kai žmogus gimsta, jo smegenyse yra labai daug neuroninių jungčių, kurios po to mažėja. Urtės nuomone, tai yra dėl to, kad geriau turėti daugiau ir po to pašalinti, nei turėti per mažai ir nepagaminti. Šis procesas vadinamas sinapsių genėjimu. Jo metu pašalinamos nereikalingos sinapsės. Šis procesas vyksta vaikystėje ir paauglystėje, o moterims ir neštumo laikotarpiu <em>(kaip yra su vyrais neaišku).</em> Galimai tai turi reikšmės funkcijos optimizavimui.</p><p>Atminties sutrikimai neštumo metu yra dėl atminties tikrinimo vietos, jei tikrinama laboratorijoje, atmintis būna normali, o jei namie atliekami tyrimai, tai tada ji sutrikusi. Tai gali būti susiję su cognitive load (kognityviniu krūviu), kai ir taip reikia labai daug prisiminti. Kitas dalykas susijęs su prioretizavimu, pamirštami nesvarbūs dalykai, o kas svarbu nusprendžia smegenys. <em>(Man dar atrodo, kad ir dėmesys būna kitaip išdėliotas, nes jei smegenims yra svarbiausias objektas kūdikis, tai į ten tas dėmesys ir nukreipiamas, o visa kita nesvarbu)</em>. Viena dalyvė paklausė apie atminties grąžinimą, nes jai ir po 7 metų atrodo atmintis sutrikusi, tai Urtės atsakymas buvo, kad tam galėtų būti ir kitos priežastys ne tik nėštumas.</p><p>Pokyčiai smegenyse išlieka bent jau 2 metus po pirmojo neštumo, ar tai lieka visam gyvenimui, neaišku, nes niekas netyrė. Urtė galvoja, kad išlieka.</p><p>Neštumo metu pokyčiai vyksta žievėje. O po gimdymo pokyčiai atsiranda ir limbinėje smegenų srityje (senosiose žinduolių smegenyse).</p><figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/476/1*-RaCL7Q6FisUSe1G6FMBlw.jpeg" /><figcaption>Amygdalos ir hipokampo lokalizacijos (<a href="https://www.quora.com/How-can-the-amygdala-be-part-of-the-cerebellum-and-the-brain-stem">šaltinis</a>)</figcaption></figure><p>Dvi svarbiausios vietos, kuriose randasi pokyčiai yra migdolinis kūnas ir hipokampas. Migdolinis kūnas (<a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Amygdala">Amygdala</a>) -&gt; atsakinga už informacijos apdorojimą ir su emocijomis susijusia atmintimi -&gt; baimė, nerimas, agresija; &lt; — tai giluminiai procesai, kurių negalime kontroliuoti. Logiškai motinišką nerimą suvaldyti gali ir nepavykti.</p><p><a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Hippocampus">Hipocampas</a> — susidaro daug naujų ryšių ir atsiranda naujų neuronų. Jis atsakingas už atmintį ir orientaciją erdvėje. Atsiradus naujam žmogui pasaulyje ir norint juo pasirūpinti orientacija yra tikrai reikalinga.</p><p>Migdolinis kūnas (Amygdala) aktyvuojasi vien nuo žiūrėjimo į savo kūdikį. Aktyvuojasi atpildo grandinė smegenyse, lyg nuveikus kažką gero. Smegenys geba atskirti savo vaiką ir kitą, nes amygdala aktyvuojasi žiūrint į savo kūdikį. Labai anksti atsiranda neurologinis <a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Imprinting_(psychology)">imprintingas</a> (<em>staigus įsiminimas dažnai susijęs su emocijomis</em>) , mama žino, kad tai jos kūdikis.</p><figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/1*v2_dwlaFW8XUUk0zzcaMDQ.png" /><figcaption>Oksitocino molekulė (Šaltinis <a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Oxytocin#/media/File:OxitocinaCPK3D.png">wikipedia</a>)</figcaption></figure><p>Šiam procesui svarbus neurotransmiteris <a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Oxytocin">oksitocinas</a>. Atrastas tiriant amerikietiškus pelėnus, nes jie suformuoja monogamiškus santykius visam gyvenimui. Oksitocinas dalyvauja visuose procesuose kur užmezgame artimą ryšį su kitais žmonėmis. Taip pat skatina lygiųjų raumenų gimdoje susitraukimus ir skatina išstumti vaiką. Smegenyse veikia limbinėje sistemoje ir pulsais paleidžiamas į periferiją — gimdymas, pieno išskyrimas (<em>kartu su prolaktinu</em>), bet ne laktacija. Jis padeda įsimylėti savo vaiką. Smegenyse vyksta panašus procesas lyg įsimylėjus (<em>nustatytas pasitelkus fMRT</em>). O gimus antrajam vaikui prieraišus ryšys dar nėra susiformavęs, nespėja įsimylėti, bet labai greitai įsimyli. Toks įsimylėjimas reikalingas mažojo išlikimui. Jei gyvūnuose neveikia oksitocinas, tai pelės / žiurkės atmeta svo palikuonis (<em>su jomis tyrimai buvo atlikti</em>).</p><p>Žindymo metu irgi gaminasi ir išskiriamas oksitocinas. Jei žindo tai migdolinis kūnas ir kitos limbinės smegenys aktyvesnės, negu nežindančių — tad ryšį tai sustiprina. Tai suformuoja diadą — socialiai mama ir vaikas yra kaip vienas individas ar asmuo.</p><p>Žindančios motinos jautriau reaguoja į vaiko verksmą, migdolinis kūnas greičiau aktyvuojasi, o tai padeda vaikui išlikti. Žindymas turi ir raminantį poveikį kartu su oksitocinu. Tam, kad galėtų pasirūpinti savo vaiku, mamai reikia kažkiek bijoti (<em>baimė yra normali emocija su savo funkcija</em>). Dauguma moterų turi obsesinių požymių, pvz.: tikrina ar vaikas kvėpuoja, kompulsiškai plauna rankas. Tai turi prasmę, nes padeda vaikui išgyventi, bet jei peržengia ribą, tai pradeda trukdyti. Tai yra visiškai normalus dalykas ir to nereikėtų bijoti ar gėdytis, tačiau jei tai pradeda trukdyti, būtų gerai tuo pasidalinti su kitais žmonėmis (<em>ar net specialistu</em>).</p><p>Žindančių moterų agresyvumas sumažėja, dėl oksitocino. Todėl jos ramesnės ir konfliktus sprendžia lyg per draugystę.</p><p>Urtė pateikė pavyzdį iš artimiausių mūsų giminaičių, primatų pasaulio, kaip ten skirtingai sprendžiami konfliktai. Bezdžionės Bonobo (matriarchatinė valdymo sistema) ir Šimpanzės (patriarchatas). Bonobo visus konfliktas sprendžia per seksą, o jo metu skiriasi oksitocinas. Primatai savo jauniklius žindo labai ilgai, kai kurie iki 7 metų.</p><p>Žindymas mažina stresą, nes oksitocinas blokuoja streso hormonų išsiskyrimą. Todėl mamai padeda išbalansuoti per pirmus kūdikio gyvenimo metus.</p><p>Atmintis žindymo metu irgi trinka, bet laboratorijoje to nestebima. Galimai tai susiję su kognityviniu krūviu. O nustojus žindyti atsiranda didesnis atstumas, nes nebeesą diadoje. Atmintis po žindymo gali negrįžti dėl to paties cognitive load, kai prioritetai pasąmonėje arba limbinėse smegenyse nesutampa su sąmonėje nusibrėžtais prioritetais. (<em>Arba tai yra dėl dėmesio paskirstymo</em>)<em> </em>Galimai dėl miego sutrikimų irgi atmintis šlubuoja.</p><p>Žindančios moterys miega daugiau, nes nereikia gaminti maisto ir taip neišsibalansuoja miegas, bei oksitocinas irgi gali padėti.</p><p>Gimdymo metu leidžiamas oksitocinas nėra pakankamai ištirtas dėl jo poveikio tolesnei motinos ir vaiko sveikatai. Neaišku ar jis patenka į smegenis, iš principo dėl barjero lyg ir nepatektų. Į naujagimį gali patekti nedidelis kiekis, tačiau čia iki galo neaišku. Galimai sukelia <a href="https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/j.1651-2227.2012.02668.x">žindymo pradžios</a> sunkumus, nes periferijoje esantis oksitocinas duoda feedbacką į smegenis, kad jo nereikia ir tada smegenyse jis neišskiriamas.</p><p>Klausimas iš auditorijos: Kodėl moterys dabar gimdo sunkiau. Nes užsiauginome dideles galvas ir smegenis ir didelę galvą sunkiau išgimdyti, o vaikštant ant dviejų kojų dubuo siaurėja. Kiti žinduoliai irgi gimdo skausmingai (<em>paneigiant posakius, kad tik žmonės skausmingai gimdo</em>). Skausmas subjektyvus pojūtis. Realiai skausmas labiau didėja dėl laukimo, (<em>dėl anticipation</em>), kad skaudės. Jei žmogus tikisi, kad skaudės, tai dar labiau skauda.</p><p>Buvo dar klausimas ir komentaras apie sintetinio oksitocino poveikį pogimdyvinei depresijai. Dalyvė teigė, kad sintetinis oksitocinas padidino pogimdyvinės depresijos atvejus, ko Urtė nei patvirtino, nei paneigė, sakydama, kad tyrimų dar yra per mažai ir jie yra per trumpi, jog būtų galima aiškiai tai teigti. (<em>iš Urtės pasakojimo susidarė įspūdis, kad ji yra labiau už tai, kad oksitocinas būtų suleidžiamas kaip galima vėliau</em>)</p><p>Buvo ir daugiau klausimų, bet man nelabai įdomūs.</p><p>Pasilieku teisę suklysti, jei pastebėsite klaidų rašykite.</p><img src="https://medium.com/_/stat?event=post.clientViewed&referrerSource=full_rss&postId=4c9aa89daf6e" width="1" height="1" alt="">]]></content:encoded>
        </item>
        <item>
            <title><![CDATA[Sąmonė ir pasąmonė bei smegenų nuspėjamumas]]></title>
            <link>https://medium.com/@dainiusjakuionis/s%C4%85mon%C4%97-ir-pas%C4%85mon%C4%97-bei-smegen%C5%B3-nusp%C4%97jamumas-675a6c147321?source=rss-fc5ea4e6d550------2</link>
            <guid isPermaLink="false">https://medium.com/p/675a6c147321</guid>
            <category><![CDATA[sąmonė]]></category>
            <category><![CDATA[pasąmonė]]></category>
            <category><![CDATA[consciousness]]></category>
            <category><![CDATA[unconscious]]></category>
            <category><![CDATA[jakučionis]]></category>
            <dc:creator><![CDATA[Dainius Jakučionis]]></dc:creator>
            <pubDate>Sun, 06 Jan 2019 09:40:01 GMT</pubDate>
            <atom:updated>2019-01-20T10:28:33.225Z</atom:updated>
            <content:encoded><![CDATA[<h3>Sąmonė ir pasąmonė bei smegenų nuspėjamumas | #sekmadienioskaitiniai</h3><figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/1*8Qj1SSrqn14URL3fm6zd1A.jpeg" /><figcaption>Žiūrint į šį paveikslėlį automatiškai norisi matyti trikampį. (<a href="https://bit.ly/2GDxEdm">Šaltinis</a>)</figcaption></figure><p>#sekmadienioskaitiniai</p><p>Labai įdomus straipsnis apie smegenis ir sąmonę / pasąmonę.</p><p><a href="https://www.scientificamerican.com/article/the-brains-autopilot-mechanism-steers-consciousness/">The Brain&#39;s Autopilot Mechanism Steers Consciousness</a></p><p>Jame kalbama apie smegenis, kurios bando atspėti kas bus ateityje. Apie tai pirmą kartą sužinojau iš Lizos knygos „<a href="https://bit.ly/2QoW0al">How emotions are made</a>“ ir jos <a href="https://bit.ly/2lSyDsJ">TED kalbos</a>. Šiame straipsnyje teigiama, kad mes veikiame visada nesąmoningai (ar pasąmoningai) ir tik tada, kai smegenys negali nuspėti kas bus ateityje įsijungia sąmonė. Pvz. galime puikiai pagauti mestą kamuoliuką ir kartais net nereikia tiksliai žiūrėti į jį, kad pati ranka išsitiestų tiksliai ten kur jis nukris. Tai pasąmonės (arba kaip sakytų intersubjektyviosios psichoanalizės atstovai — nesąmonės darbas. Apie sąmonę, pasąmonę ir nesąmonę trumpai rašo Raimundas Milašiūnas knygoje „100 klausimų ir atsakymų apie psichoanalizę“) darbas, o jei staiga kamuoliukas pakeistų krypti skriedamas į mus, tokiu atveju įsijungtų sąmonė. Visa tai daroma iš taupumo. Smegenys tikriausiai yra suvalkietės, nes labai jau skūpi energijos (gliukozės) smegenų darbui, na arba jos yra super efektyvios ir taip tiesiog efektyviai paskirsto gliukozę toms smegenų sritims ir darbams, kurie yra netikėti, o visi „default’iniai“ darbai ir veiksmai yra atliekami automatiškai.</p><p>Lygiai taip pat yra su įpročiais, nes visi įpročiai atliekami automatiškai apie tai per daug negalvojant. Nes, nu gi, pigiau 🙂</p><p>Straipsnyje neigiama prieš daugiau nei 100 meų Freudo iškelta hipotezė, kad sąmonė ir pasąmonė veikia priešiškai. Straipsnio autorius teigia, kad sąmonė ir pasąmonė veikia išvien. Kas man jau labiau patinka. Šią mintį jau esu skaitęs knygoje „Frogs into Princes“ (Bandlerio ir Grinderio NLP seminaro medžiaga) . Bandleris su Grinderiu sukūrę NLP teigė (šią mintį pasiėmę iš hipnozės meistro Miltono Eriksono), kad pasąmonė visada veikia tik norėdama mums gero, ne visada geriausiu ir mums maloniausiu būdu, tačiau tik dėl mūsų. Jie tiek mokymų metu, tiek terapijoje bandydavo bendrauti tiesiogiai su pasąmonę ir paprašyti jos padėti kitais būdais nei kad ji tai darė iki šio (taip įveikiant baimes ir kitus psichologinius trūkumus). Nežinau kiek čia tiesos, nes NLP kaip terapijos nieks netyrė, bet skamba gražiai.</p><p>Taigi straipsnyje sakoma, kad kai mes jau atliekame veiksmą kokį nors, tai sprendimą atlikti jį, smegenys būna priėmę daug anksčiau, nei mes pagalvojome (na tipo sąmoningai pagalvojome, kad norime atsistoti, tai smegenys jau buvo nusprendę tai atlikti gerokai prieš).</p><p>Oi iš čia tai dar keistėsnė teorija išplaukia, bent jau mano pergalvota, kad žmogus neturi laisvos valios ir kad jo visi pasirinkimai yra nulemti iš anksto, dėl prieš tai jau buvusių pasirinkimų ir patirčių. Ir čia yra baisu. Nes jei mes neturime laisvos valios, tai kaip galime keistis ir keisti savo elgesį.</p><p>Aš turiu teoriją, kad galima tai apeiti ir galimai tam gali duoti naudos tiek dėkingumo pratimai, tiek tikslų rašymo pratimai, tiek pozityvios kalbos pratimai, kai mes sąmoningai keičiame savo automatizmus ir taip galime daryti įtaką savo ateičiai. Na, čia tik teorija ir reikėtų tai patikrinti su funkciniu MRT, nes kol kas apie tai daugiau kalbama daugiau iš ezoterinės / patyriminės pusės.</p><p>Bet jei smegenys veikia nuspėjamumo principu, tai tas klausimas išlieka labai aktualus, kaip pakeisti prieš tai susiformavusias reprezentacijas smegenyse, kad galėtume keisti savo įpročius ir įveikti psichologinius sunkumus.</p><p>Dar vieną būdą berašydamas sugalvojau, kad meditacija (konkrečiai gal mindfulness) gali padėti suvaldyti tą default mode smegenyse, nes meditacijos metu yra priimami visi pojūčiai ir mintys nereaguojant į juos, o tiesiog priimant ir tai galimai keičia automatizmus smegenyse (šitam <a href="https://bit.ly/1PM7y5y">video</a> trumpai apie tai kalba), nes nebegilinami tie įpročių ciklai ar ten tie neuronų takai ar kažkas pan.</p><iframe src="https://cdn.embedly.com/widgets/media.html?src=https%3A%2F%2Fwww.youtube.com%2Fembed%2FuZgOUAtwUA8%3Ffeature%3Doembed&amp;url=http%3A%2F%2Fwww.youtube.com%2Fwatch%3Fv%3DuZgOUAtwUA8&amp;image=https%3A%2F%2Fi.ytimg.com%2Fvi%2FuZgOUAtwUA8%2Fhqdefault.jpg&amp;key=a19fcc184b9711e1b4764040d3dc5c07&amp;type=text%2Fhtml&amp;schema=youtube" width="854" height="480" frameborder="0" scrolling="no"><a href="https://medium.com/media/365b1c22a4c06e30675b88b556853adb/href">https://medium.com/media/365b1c22a4c06e30675b88b556853adb/href</a></iframe><p>Dar straipsnyje buvo apie interocepciją, tai mūsų vidinius pojūčius, kaip maudimas pilve ar krūtinės srityje, diskomfortas kitose kūno vietose. Kad mes tuos pojūčius patys galime interpretuoti ir net jei pojūtis toks pats, skirtingose vietose ar situacijose juos interpretuojame skirtingai, pvz.: drugeliai pilve pasimatymo metu stimuliuoja, bet tie patys drugeliai pilve prie gydytojo kabineto atrodo kaip nerimo jausmas.</p><img src="https://medium.com/_/stat?event=post.clientViewed&referrerSource=full_rss&postId=675a6c147321" width="1" height="1" alt="">]]></content:encoded>
        </item>
        <item>
            <title><![CDATA[Kaip visą savaitę valgiau po 800 kcal ir numečiau 1 kg (bet tai nesvarbu)]]></title>
            <link>https://medium.com/@dainiusjakuionis/kaip-vis%C4%85-savait%C4%99-valgiau-po-800-kcal-ir-nume%C4%8Diau-1-kg-bet-tai-nesvarbu-55e8f2098639?source=rss-fc5ea4e6d550------2</link>
            <guid isPermaLink="false">https://medium.com/p/55e8f2098639</guid>
            <category><![CDATA[fasting-mimicking]]></category>
            <category><![CDATA[intermittent-fasting]]></category>
            <category><![CDATA[longevity]]></category>
            <category><![CDATA[badavimas]]></category>
            <category><![CDATA[ilgaamžiškumas]]></category>
            <dc:creator><![CDATA[Dainius Jakučionis]]></dc:creator>
            <pubDate>Fri, 04 Jan 2019 08:28:05 GMT</pubDate>
            <atom:updated>2019-01-04T10:48:10.781Z</atom:updated>
            <content:encoded><![CDATA[<figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/0*mIcC8oflBGvzZR16" /><figcaption>Photo by <a href="https://unsplash.com/@juanantia?utm_source=medium&amp;utm_medium=referral">Juan José Valencia Antía</a> on <a href="https://unsplash.com/?utm_source=medium&amp;utm_medium=referral">Unsplash</a></figcaption></figure><p>Kalorijų apribojimas, kaip būdas gyventi ilgiau ir sveikiau, mane domina jau senokai. Vasara skaičiau Valter Longo knygą „<a href="https://bit.ly/2sai8fi">The Longevity Diet</a>“, kurioje aprašoma badavimą imituojanti dieta. Kadangi badauti po 24 val. esu bandęs ir anksčiau, tai nebuvo sunku prisiversti pabandyti ir šį būdą.</p><p>Šiuo metu kalorijų apribojimas yra vienas geriausių ir efektyviausių būdų kaip prailginti savo gyvenimą ir padėti savo sveikatai (mano nuomone, o ir yra daugiau taip manančių). Tai lemia keli faktoriai:</p><ul><li>Mes suvartojame ir taip per daug kalorijų, kurių mums nereikia.</li><li>Vartojame daug produktų, kurie neturi jokios maistinės vertės, bet kalorijų pakankamai daug.</li><li>Mažiau judame.</li><li>Evoliuciškai esame įpratę badauti.</li><li>Laikas, kurį skiriame valgymui yra ilgesnis, nei nevalgymui.</li></ul><p>Visa tai skatina ligų progresavimą, nes didina uždegimą organizme, kuris yra tiek širdies kraujagyslių ligų priežastis / pasekmė, tiek autoimuninių ligų skatinamasis veiksnys.</p><h3>Kodėl būtent badavimą imituojanti dieta?</h3><p>Kertinis žodis yra <a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Autophagy">autofagija</a>. Tai procesas vykstantis ląstelėse. Jo metu ląstelės organelės, kurios yra pažeistos ir nefunkcionuojančios padedant lizosomų suskaido jas ir pirmines medžiagas, kaip amino rūgštis panaudoja iš naujo. Šiuo metu nėra aiškus mechanizmas kaip būtų galima nustatyti ar autofagija vyksta žmogaus ląstelėje badavimo metu ir kokiu laipsniu. Bandoma ieško ir kelti hipotezes, bet kol kas nesėkmingai.</p><p>Ląstelėse vykstanti autofagija padeda organizmui „atsijauninti“. Tyrimuose su pelėmis ir kitais gyvūnai buvo stebimi organų sumažėjimai <strong>FMD</strong> metu (fasting mimicking diet — badavimą imituojanti dieta), pvz.: kepenys susitraukė, žarnynas irgi sumažėjo. Tačiau grįžus prie normalios mitybos organų dydis atsistatė.</p><p>Autofagija vykstanti ląstelėse gali prailginti gyvenimo trukmę. Va dėl to aš tai ir dariau. Kol kas tai vienas iš prieinamiausių ir patikrintų (čia dar svarbus ilgalaikių tyrimų vaidmuo) būdų ilgaamžiškumui (longevity) didinti. Aišku, čia reikia įtraukti miego kokybę ir trukmę, fizinį aktyvumą, šiaip mitybą bei psichologinius bei finansinius aspektus apie, kuriuos čia nekalbėsiu. Daugiau apie autofagiją <a href="https://www.ketonutrition.org/blog/2018/8/5/autophagy-your-cellular-upgrade">šiame blog’e</a>.</p><p>p.s. teisybės dėlei turiu pasakyti, kad autofagiją taip pat aktyvuoja intensyvus sportas ir Rapamicinas (<a href="https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3972801/">Rapamycin</a>), kuris slopina mTOR kelią.</p><h3>Kaip atrodo FMD</h3><p>Žemiau paveiksle yra surašyta kiek ir ko reikia suvalgyti norint laikytis FMD.</p><figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/1*qPAHs8gQoYJ-2guRxV3sow.png" /><figcaption>Paimta iš <a href="https://www.bookdepository.com/The-Longevity-Diet/9781405933940/?dr_dj"><em>The Longevity Diet</em> by Valter Longo</a>, 2017 (fotkė iš <a href="https://peterattiamd.com/ama02/">https://peterattiamd.com/ama02/</a>)</figcaption></figure><figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1022/1*EjfWFeqZDScA8atGPupnPg.png" /><figcaption>Kaip galėtų atrodyti maisto medžiagų pasiskirstymas per FMD (fotkė iš <a href="https://peterattiamd.com/ama02/">https://peterattiamd.com/ama02/</a>)</figcaption></figure><p>Aš pradėjau FMD pirmadienį, nors <a href="https://bit.ly/2sai8fi">knygoje Longo</a> rekomenduoja sekmadienį, kad penktadienį žmogus jau džiaugtųsi maistu.</p><h3><strong>Savijauta</strong></h3><p>Kadangi ekperimentavau su savimi, tai pildžiau mini dienoraštį kaip jaučiausi. Žemiau yra kiekvienos dienos aprašymas.</p><p><strong>Pirmadienis</strong></p><p>Pradėti buvo nebaisu, nes jau esu badavęs, tad valgyti mažiau maisto man neatrodė problema. Nors kartais atrodo, kad nevalgyti visai yra lengviau nei valgyti mažiau. Man atrodo, kad mano kūnas tam pasiruošia ir tada lengviau išbūti.Praleidau pusryčius ir pirmą kartą valgiau 10 val, paskutinis valgymas dienoje buvo 18 val. Vadinasi buvo 8 val. langas. Savijauta nekokia, jaučiamas nuovargis ir nežymus galvos skausmas. Mąstymas yra pakankamai aštrus. Bet neypatingas pokytis. Galvojau bus sunkiau.</p><p><strong>Antradienis</strong></p><p>Rytas yra pakankamai lengvas, man ryte visada lengviau nevalgyti nei dienos metu. Jaučiasi kažkoks lengvumas, bet tai nėra maloni būsena. Darbingumui netrukdo, tik šaltoka. Visada būna šaltoka, kai kūnas negauna angliavandenių ir dar kol nepereina prie ketozės. Vakare dar padariau jogą. Skaičiau, kad sportas nenukenčia per FMD.</p><p><strong>Trečiadienis</strong></p><p>Ryte einant į darbą jautėsi kojų silpnumas, bet klausimas ar dėl dietos ar dėl jogos. (atsakymas iš <a href="https://peterattiamd.com/ama02/">Peter Attia</a> patirties, tai dėl badavimo, neaišku koks mechanizmas, bet kojos yra sunkios ir atrodo nelabai nori klausyti). Atrodo yra nuovargis, gal dėmesio greitis mažesnis, jaučiu kad esu ramesnis ir lėtesnis. Tačiau koncentracija yra gera, net mažiau blaškausi. Savijauta per visą dieną gera visai, alkio jausmas jau mažesnis ir koncentracijos išlaikymas geras. Dėl blaškymosi tai nepasakyčiau, kad pasikeitė, bet čia ne maistas kaltas, o mano asmenybė.</p><p><strong>Ketvirtadienis</strong></p><p>Savijauta buvo gera, alkio jausmas mažas, arba nepastebimas, jokio silpnumo. Kaip ir <a href="https://www.bookdepository.com/The-Longevity-Diet/9781405933940/?dr_dj">aprašo V.Longo</a>, ketvirtą dieną viskas susitvarko. Nei galvos skausmo, nei kažkokio neaiškumo jausme nėra. Ryte skaičiau pranešimą, vakare dariau jogą ir kažko labai ypatingo nepajutau. Nerimas prieš pranešimą buvo, tai matyt emocijų tai neveikia. Kai pradžioje galvojau, kad blaškymąsi mažina, tai naišku, tikriausiai tai mano asmenybės bruožai, kad atidėlioju ir tai nesusiję su maistu ar būsena sukelta jo.</p><p><strong>Penktadienis</strong></p><p>Savijauta gera, alkio jausmas dar mažesnis. Maisto atrodo užtenka. Tai paskutinė diena ir rytoj jau manęs lauks maistas.</p><h3><strong>Mano racionas su kalorijomis</strong></h3><p>(beje, kadangi aš ir taip maitinuosi daugiausiai augaliniu maistu, tai tikrai nejaučiau pokyčio didelio, dėl raciono, tik kalorijų mažiau gaudavau). Net 4 kartus valgiau AUGA minestrone sriubą, nes joje buvo aiškus kalorijų skaičius, bet galimai per daug angliavandenių dėl esančio krakmolo, tačiau tai buvo patogiausia. Sumaišydavau lęšius su sriuba ir gaudavosi vienas geras patiekalas. Valgydavau vieną ar du kartus su užkandžiu, kuriuo būdavo riešutai.</p><figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/716/1*Qw3cudg3u8pujuZikDcf8A.png" /><figcaption>Kalorijas skaičiuodavau šitame puslapyje <a href="https://www.nhs.uk/live-well/healthy-weight/calorie-checker/">https://www.nhs.uk/live-well/healthy-weight/calorie-checker/</a>. Kadangi NHS yra valstybinė įstaiga, galvojau, kad tai tiksliausia vieta pasitikrinimui.</figcaption></figure><h3><strong>Kraujo tyrimai</strong></h3><figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/381/1*_epYVZxUDdIbIwoOEz8_mw.png" /><figcaption>Gliukozė (norma 4,11–5,89mmol/l), Bendras cholesterolis (norma &lt;5,2 mmol/l), DTL — didelio tankio lipoproteinai, dar vadinama geruoju cholesteroliu (norma moterims &gt; 1,2 mmol/l, vyrams &gt; 1 mmol/l), MTL — mažo tankio lipoproteinai arba blogasis cholesterolis (norma &lt; 2,6 mmol/l), TGL — triacilgliceroliai, irgi riebalai (norma &lt;1,7 mmol/l)</figcaption></figure><p>Pasidariau kraujo tyrimus prieš ir po, tiksliau paskutinę dieną. Didelio skirtumo nepastebėjau. Tik vėliau sužinojau, kad šie tyrimai, kuriuos padariau nelabai kinta.</p><p>Galėtų didėti šlapimo rūgštis (podagrą sukeliantis metabolitas), mažėti IGF-1 (į insuliną panašus augimo faktorius, kuris taip pat svarbus ilgaamžiškumo tyrimuose) ir laisvas testosteronas. Visa tai kalba Peter Attia savo <a href="https://peterattiamd.com/ama02/">podcast’e</a>. Beje visi pakitę tyrimai pas Peter’į grįžo į normą baigus padauti. Aš gal truputi neteisingai ektrapoliuoju rezultatus iš jo, nes jis badavo savaitę ir tai buvo tikras badavimas vartojant vandenį (kurio nei aš, nei jis nerekomenduoja, daryti, nepasitarus su gydytoju.), o aš laikiausi FMD, bet galvoju, kad panašumų turėtų būti, apie kuriuos ir pats Peter’is kalba.</p><h3>Kas gali laikytis FMD</h3><p>Valter Longo teigia, kad FMD gali laikytis visi sveiki normalaus svorio (ir su viršvoriu) žmonės nuo 18 iki 70 metų. Yra kelios genetinės mutacijos, kurių metu žmogaus organizmas negali pagaminti gliukozės iš glicerolio ir amino rūgščių.</p><h3>Kas negali laikytis FMD</h3><p>Čia jau sąrašas ilgesnis, aš tik paminėsiu kelis. Tai vaikai ir virš 70 metų žmonės (nebent jų sveikata puiki ir juos prižiūri gydytojas), besilaukiančios moterys, žmonės turintys žemą KMI (kūno masės indeksą), mažą svorį ar sergantys anoreksija, sergantys inkstų ar kepenų ligomis, žmonės su žemu kraujo spaudimu ar vartojantys kraujo spaudimą mažinančius vaistus (nes kraujo spaudimas per FMD mažėja) ir kt.</p><h3>Kaip dažnai galima laikytis FMD</h3><p>Aš pats planuoju tai daryti kas 6 mėnesius, o Longo pateikia tokias rekomendacijas.</p><figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/1*QkTqd_NAzK7Yjj1kzkgfkA.png" /><figcaption>Fotkė iš <a href="https://peterattiamd.com/ama02/">https://peterattiamd.com/ama02/</a></figcaption></figure><h3>Reziumė</h3><p>Po šio eksperimento nepajutau kažko ypatingo, nors gal tikėjausi stebuklo :) Bet pasikeitė mano požiūris į alkį. Šiuo metu aš laikausi taip vadinamo protarpinio badavimo, nors labai keistai skamba. Tai intermited fasting, kai valgau tik per 8 val. langą, konkrečiai nuo 10 ryto iki 18 val. Mačiau žmonės įvariai stumdo tą langą ir pradeda nuo 12 val. tarpo, kaip ir rekomenduoja Valter Longo, kai 12 val. val nevalgo. Tas langas gali trumpėti nuo 12 iki 8 val. kai kurie ekstremalai sutrumpina iki 6 val. Svarbu, kad per tą langą būtų <strong>suvalgytas reikalingas kalorijų skaičius</strong> ir <strong>maisto racionas būtų pilnavertis</strong>, o ne tik tuščios kalorijos.</p><p>Vieną ką reikia atsiminti, kad bent 3 val. iki miego valgyti negalima, tai stumdyti tą langą galite kaip norit, bet 3 val iki miego, nebevalgykit nieko. Aš eksperimentavau visaip ir esu pastebėjęs, kad daug geriau jaučiuosi ryte, jei laikausi tokios taisyklės. Kalėdos buvo puikus metas patikrinti teoriją, o kas būtų, jei valgyčiau prieš miegą, tai deja ne kas.</p><p>Plius, nukrito 1 kg, bet tai nesvarbu.</p><p><strong>Atrodo viskas, jei ką, komentaruose parašykite, papildysiu.</strong></p><p><em>Disclaimer’is: nors aš ir esu gydytojas (šiuo metu nepraktikuojantis), tai ką aprašiau čia nėra medicininė rekomendacija. Prieš atlikdami bet kokius eksperimentus su savimi ar imdamiesi griežtos dietos būtinai pasitarkite su gydytoju, kuris išmano.</em></p><p>Jei norite daugiau informacijos apie FMD, tai jos rasite <a href="https://medium.com/u/f909ff562c58">Chris Bigelow</a> straipsnio pabaigoje, nes aš jau tingėjau rankioti visus įrodymus:</p><p><a href="https://medium.com/@chbigelow/i-ate-12-almonds-1-bowl-of-soup-and-4-olives-every-day-for-a-week-71df561140ba">I ate 12 almonds, 1 bowl of soup, and 4 olives every day for a week.</a></p><img src="https://medium.com/_/stat?event=post.clientViewed&referrerSource=full_rss&postId=55e8f2098639" width="1" height="1" alt="">]]></content:encoded>
        </item>
        <item>
            <title><![CDATA[Po Savižudybių intervencijos metodų konferencijos]]></title>
            <link>https://medium.com/@dainiusjakuionis/po-savi%C5%BEudybi%C5%B3-intervencijos-metod%C5%B3-konferencijos-4c2cde0469e?source=rss-fc5ea4e6d550------2</link>
            <guid isPermaLink="false">https://medium.com/p/4c2cde0469e</guid>
            <category><![CDATA[conference]]></category>
            <category><![CDATA[savižudybių-prevencija]]></category>
            <category><![CDATA[konferencija]]></category>
            <category><![CDATA[suicide-prevention]]></category>
            <dc:creator><![CDATA[Dainius Jakučionis]]></dc:creator>
            <pubDate>Tue, 04 Dec 2018 07:29:22 GMT</pubDate>
            <atom:updated>2018-12-04T07:29:22.653Z</atom:updated>
            <content:encoded><![CDATA[<figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/1*b4XodyCH7FdK1l0KtGuxHA.jpeg" /></figure><p>Penktadienį dalyvavau <a href="https://www.facebook.com/events/324148174807828/">3-iojoj Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferencijoje</a>. Aš pirmą kartą tokioje konferencijoje ir tiesa sakant kažko nesitikėjau iš jos. Pranešimų pavadinimai man nieko nesakė, o ir pranešėjų nežinojau.</p><p>Labai džiaugiuosi, kad nuėjau ir noriu padėkoti dr. Paulius Skruibis ir jo komandai už tokį renginį ir puikius pranešėjus su super aktualia ir reikalinga informacija.</p><figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/1*kfnvidb51ht9I1cJN9pzRg.jpeg" /></figure><p>Klausant pirmą pranešimą apie atsitiktinumą ir pokalbio galią susidarė įspūdis, kad kartais užtenka tik pokalbio. Dažnai taip ir yra su nusižudyti norinčiu asmeniu. Kai kas nors išklauso ir išgirsta pasidaro lenvgiau. <a href="https://jonnybenjamin.co.uk/">Jonny</a> ir <a href="https://twitter.com/neillaybourn?lang=en">Neil</a> įspūdingą istoriją galite pažiūrėti žemiau.</p><iframe src="https://cdn.embedly.com/widgets/media.html?src=https%3A%2F%2Fwww.youtube.com%2Fembed%2FVrcBUr974tM%3Ffeature%3Doembed&amp;url=http%3A%2F%2Fwww.youtube.com%2Fwatch%3Fv%3DVrcBUr974tM&amp;image=https%3A%2F%2Fi.ytimg.com%2Fvi%2FVrcBUr974tM%2Fhqdefault.jpg&amp;key=a19fcc184b9711e1b4764040d3dc5c07&amp;type=text%2Fhtml&amp;schema=youtube" width="854" height="480" frameborder="0" scrolling="no"><a href="https://medium.com/media/509df1f713631e4c102f2b4dcb03f693/href">https://medium.com/media/509df1f713631e4c102f2b4dcb03f693/href</a></iframe><p>Jų pranešimas ir gyvenimo istorija įkvepia ir kažkaip kilo minčių, kad reikia kažką daryti man su psichikos sveikata. Atsirado tikėjimas, jog ir vienas žmogus gali kažką padaryti, o jei dar su bendraminčiais tai jau daug.</p><p><strong>Kelios mintys, kurios kilo, bet nebūtinai aš jas įgyvendinsiu.</strong></p><ol><li><strong>Psichinė sveikata darbo vietoje</strong> — aš esu toje psichikos sveikatos pusėje, kurioje patys žmonės ateina ir jie gali pas mane ateiti, nes turi resursų. Labai daug žmonių neturi tokių resursų ir negali kreiptis pagalbos dėl to. Kitas dalykas jie nesikreipia, nes gėdijasi ir bijo apie tai šnekėti. Ta stigma vis dar gaji, kad mano psichikos sveikata yra tabu ir apie tai negalima šnekėtis. Žmonės izoliuoja save, jiems atrodo, kad jie yra defektuoti. Nors taip nėra. Beveik kiekvienas iš mūsų patiriam vienokių ar kitokių psichinių sunkumų ar tai būtų pyktis ir emocijų nevaldymas šeimoje / darbe, ar tai būtų sunkesnės problemos. Bet kokiu atveju visi šie potyriai yra normalūs ir nėra dėl ko gėdytis. Aišku kartais visuomenė pasitarnauja ir tam tikslui, kad žmogus dar labiau užsisklendžia su savo problemomis ir neieško pagalbos. Tai <strong>idėja</strong> tokia, kad darbo vietoje, darbdaviai galėtų apie tai kalbėti ir ten galėtų dirbti psichologas ar pan. Nežinau kaip tiksliai tai turėtų veikti, bet manau, kad daugelyje vietų, kur mokamas nedidelis atlyginimas psichikos problemų suvokimas yra kitoks, nei kad ofisuose dirbančių žmonių (darau prielaidą, kad ofise dirbantys gauna daugiau ir turi kompą visada prieš nosį) — gal aš ir klystu, bet kol niekas kitaip man nepasakė, tol laikausi tokios nuomonės. Tai nereiškia, kad ofise dirbantys neturi problemų. Manau, kad jie tiesiog greičiau gali rasti pagalbos.</li><li><strong>Pozityvių išeičių po savižudybės dalinimasis</strong>. Mes nematome kaip žmonės gyvena po bandymo nusižudyti. Deja rizika yra aukšta ir padėti reikia iškarto po bandymo. Tačiau yra ir sustabdytų suicidų. Mes nematome nei tų kurie padėjo, nei tų kuriems padėjo. Gal jų gyvenimas pasikeitė, kaip pasikeitė Jonny ir Neil’o. <strong>Idėja</strong>. Sukurti dokumentiką, gražią apie tai kaip gyvena žmonės, kuriuos išgelbėjo tie „tylūs herojai“.</li><li>Kitame pranešime buvo kalbama <strong>apie pirmą kontaktą po bandymo žudytis</strong>. Kur žmogus atsiduria ir kas su juo daroma. Bent jau Vilniuje, kiek žinau po bandymo žudytis, atvyksta GMP ir tada, jei negresia pavojus sveikatai, veža į Vasaros g. ar į Naują Vilnią, RVPL. O jei gresia pavojus tada žmogus patenka į Traumatologinį, Krūtinės ligų skyrių ar Toksikologinį. <a href="https://louisville.edu/medicine/departments/psychiatry/faculty/faculty-1/stephen-oconnor-ph.d">Dr. Stephen O’Connor</a> tiria ir kuria intervencijos metodus, kurie galėtų padėti žmogui patekusiam ne į psichikos sveikatos įstaigą, o į fizinės medicinos įstaigą.</li></ol><p><a href="https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0163834315001024">The development and implementation of a brief intervention for medically admitted suicide attempt survivors</a></p><p>Po bandymo žudytis, dažniausiai žmonės apie savaitę laukia psichologinės pagalbos, nes ligoninėse nėra įprasta praktika kažkaip padėti jam. Tikiu, kad apsilanko psichiatras, įvertina būklę, tačiau ar tai būna intervencija nežinau. Kartais net nesąmoningai tai būna kaip intervencija, o kartais, tai tiesiog įvertinimas. Stephen’as siūlo paprasta 45 min trukmės intervenciją, į kurią būtų įtraukti ir šeimos nariai. Nes jie ne visada supranta problemos rimtumą. Pas mus dar kartais galioja tas, kad „ai, tai čia dėmesio reikalauja“, arba „prisigėrė ir prisižaidė“. Toks nuvertinimas nepadeda žmogui, kuriam nepavyko nusižudyti, net jei jis ir nebegalvoja daugiau apie tai (o didelė dalis vistiek toliau galvoja), tai jo viduje vyksta labai daug dalykų ir kai jis guli su sulaužyta koja ar apsinuodyjęs vaistais, jam jau tada reikalinga psichologinė pagalba. Jis dažnai jaučiasi kaltas, jaučia didelę gėdą ir vidinį skausmą, nusivylimą savimi ir pan. <strong>Idėja</strong>. Apmokytas personalas, kaip padėti tokiu metu, taip pat konkretus būdas — intervencija, kurios metu būtų galima padėti tiek bandžiusiam nusižudyti, tiek jo artimiesiems. Aš manau, kad dr. Stephen pasidalintų patirtimi, o tuo labiau <a href="https://www.fsf.vu.lt/mokslas/institutai-mokslas-pagrindinis/psichologijos-institutas/psichologijos-instituto-struktura/centrai/suicidologijos-tyrim-centras">VU Suicidologijos tyrimų centras</a> tikrai padėtų, jei tik kas nors kreiptųsi.</p><figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/1*y6zGexZCm0VuCckh1OTKug.jpeg" /></figure><figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/1*ISfsxwU1Ucgu-Wx4G0LoMQ.jpeg" /><figcaption>Rekomendacijos specialistams dėl šeimos ir artimųjų santykių dinamikos.</figcaption></figure><figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/1*-ssQp9UWSl3Wu5YzLbnJrg.jpeg" /><figcaption>CAMS metodo apžvalga</figcaption></figure><p>Buvo pristatytas ir <a href="https://cams-care.com/">CAMS metodas</a> (Collaborative Assessment and Management of Sucidality), kurio apmokyti ne vienas Lietuvos psichologas. Šis metodas skirtas vertinti riziką ir padėti bandžiusiam nusižudyti. Yra greitas ir efektyvus. Apie jį yra išleista ir <a href="https://www.goodreads.com/book/show/37787462-cams-sistema">lietuviškai knyga</a>. 15min publikavo interviu su dr. Jurgita Rimkevičiene apie CAMS metodą.</p><p><a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/psichologe-jurgita-rimkeviciene-sis-metodas-gali-uzkirsti-kelia-savizudybei-56-1057954">Psichologė Jurgita Rimkevičienė: „Šis metodas gali užkirsti kelią savižudybei&quot;</a></p><p><strong>Noriu pasidalinti dar keliomis mintimis, kurios liko po konferencijos.</strong></p><p>Žmonės dažniausiai žudosi dėl probleminių santykių su aplinkiniais (partneriai, šeimos nariai), dėl problemų darbo vietoje ir dėl to kaip jie jaučiasi su savimi.</p><blockquote>Juos paskatina pasirinkti šį kelią jausmas, kad yra našta kitiems ir kad nepriklauso šiam „pasauliui“. Tai vieni iš sunkiausių jausmų ir iš to seka, kad padėti savo artimiesiems galime parodydami jiems, kad jie mums rūpi ir kad jie yra priimami tokie kokie yra. Kad jie yra pakankamai geri, kad jiems nereikia būtų patiems tobuliausiems, užtenka, kad jie būtų.</blockquote><img src="https://medium.com/_/stat?event=post.clientViewed&referrerSource=full_rss&postId=4c2cde0469e" width="1" height="1" alt="">]]></content:encoded>
        </item>
        <item>
            <title><![CDATA[KAS TAI: PYKTIS]]></title>
            <link>https://medium.com/@dainiusjakuionis/kas-tai-pyktis-2441bee3ff63?source=rss-fc5ea4e6d550------2</link>
            <guid isPermaLink="false">https://medium.com/p/2441bee3ff63</guid>
            <category><![CDATA[anger]]></category>
            <category><![CDATA[pyktis]]></category>
            <dc:creator><![CDATA[Dainius Jakučionis]]></dc:creator>
            <pubDate>Sun, 28 Oct 2018 12:46:48 GMT</pubDate>
            <atom:updated>2018-10-28T12:46:48.996Z</atom:updated>
            <content:encoded><![CDATA[<p>Trečia laida kartu su 1K.lt komanda [pasirodė 2018 10 25].</p><iframe src="https://cdn.embedly.com/widgets/media.html?src=https%3A%2F%2Fwww.youtube.com%2Fembed%2Fmo-DW-iBskc%3Ffeature%3Doembed&amp;url=http%3A%2F%2Fwww.youtube.com%2Fwatch%3Fv%3Dmo-DW-iBskc&amp;image=https%3A%2F%2Fi.ytimg.com%2Fvi%2Fmo-DW-iBskc%2Fhqdefault.jpg&amp;key=a19fcc184b9711e1b4764040d3dc5c07&amp;type=text%2Fhtml&amp;schema=youtube" width="854" height="480" frameborder="0" scrolling="no"><a href="https://medium.com/media/60d50164f9dd2ff9b287f9b4d4540ba2/href">https://medium.com/media/60d50164f9dd2ff9b287f9b4d4540ba2/href</a></iframe><h3>Tekstas skaitantiems.</h3><p>Didžiąją gyvenimo dalį aš dėl nieko nepykau. Norėjau, kad žmonės mane teigiamai priimtų. Todėl bandžiau visiems būti geras, nes piktais žmonėmis niekas nesižavi. Mačiau, kaip žmonės reaguoja į pyktį, kaip nuvertina ir net baudžia už tokią emociją. todėl man tikriausiai pasąmoningai atrodė, kad pykti tiesiog negalima.</p><p>Ir viskas atrodė lyg ir gerai: juk kai nepyksti, tai nėra ir problemos. Bet aš klydau. Pyktis yra viena iš pagrindinių emocijų — kartu su panieka, baime, džiaugsmu, liūdesiu ir nuostaba. Šias emocijas tyrinėdamas veido išraiškas aprašė psichologas Paul Ekman. Pyktis padeda kovoti su neteisybe ir tam tikrose situacijose netgi gauti tai, ko nori. Ir pyksta visi, tai yra normalu ir bausti už tai negalima.</p><h3><strong>Kita pykčio pusė</strong></h3><p>Pyktis taip pat gali būti ir antrinė emocija, kuri slepia sunkesnes emocijas: liūdesį, baimę, neužtikrintumą, sielvartą.</p><p>Pavyzdžiui, Antanas pyksta ant žmonos, nes jam atrodo, kad ji jam nurodinėja, nors iš tikrųjų ji tiesiog ko nors prašo. Antanas pakankamai protingas, todėl jam nepatinka tokia jo paties reakcija. Jis pradeda aiškintis, iš kur kyla jo pyktis. Panagrinėjęs savo emocijas jis supranta, kad ima pykti, kai pajaučia, jog žmona prašo per daug, o jis bijo, kad su tuo nesusitvarkys. Štai Antanas atrado, kad po pykčiu slypi kita daug skaudesnė emocija — baimė — ir todėl jo pyktis sumažėjo. Tai suvokęs, Antanas pasikalbėjo su žmona ir ėmė ieškoti sprendimo.</p><p>Dabar ir aš pats suvokiu, kad mano pyktis dažniausiai kyla iš bejėgiškumo ar baimės, kad nesusitvarkysiu su užduotimi. Šis jausmas man labai sunkus, tad kur kas paprasčiau tiesiog supykti. Žinoma, po to dėl to gailiuosi, nes ne visada sugebu greitai atskirti, kokia emocija slypėjo po pykčio kauke.</p><p>Pyktį galima palyginti su ledkalniu: mes matome tik jo viršūnę, tačiau giliau slypi kitos, kartais daug sunkesnės emocijos.</p><figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/1*mltJu08ubUVGNs9sERdESA.jpeg" /><figcaption>Pykčio ledkalnis</figcaption></figure><p>Nors pyktis ir apsaugo nuo stiprių emocijų, jis visai nepadeda, todėl reikėtų stengtis už jo nesislėpti. Slėpdamiesi už pykčio mes praleidžiame progą suprasti, kas su mumis vyksta ir užkertame sau kelią rasti tinkamą problemos sprendimą.</p><h3>Keli būdai padėti sau ir kitam</h3><p>Sunkiausia, kai pyktis nukreiptas į mus pačius ir kai taip elgiasi artimiausi žmonės. Tuomet blokuojame informaciją, kyla noras gintis ar netgi pulti atgal. Tada emocijos prasiveržia į paviršių ir prasideda pykčio šokis, kuris dažniausiai niekur neveda.</p><p>Ką daryti, kad taip nenutiktų?</p><p>1. <strong>Nepriimkite pykčio asmeniškai. </strong>Žinoma, nepriimti artimo pykčio asmeniškai yra pakankamai sunku ir reikalauja aukšto emocinio intelekto. Tačiau atminkite, kad jūs esate dėl to nekalti. Jų pyktį sukelia jų sunkiosios emocijos. Kitą kartą, kai patirsite artimo žmogaus pyktį, prisiminkite šį patarimą ir pažadu, tikrai bus lengviau.</p><p>Paklauskite savęs: „O, jis pyksta, įdomu kodėl?“ Tai padės nukreipti dėmesį nuo savęs ir geriau pažinti kitą žmogų. Pajusti tą skausmą, liūdesį ar pasimetimą, kuris nesąmoningai bandomas paslėpti po pykčiu</p><p>2. <strong>Niekada nesakykite „nusiramink“.</strong> Bandydami nuraminti kitą mes jam sakome, kad mums nesvarbios jo emocijos. Tai visai nepadeda, nes žmogus lieka neišgirstas ir tik dar labiau supyksta.</p><p>Nebandykite taisyti kito žmogaus emocijų, geriau pasėdėkite kartu su juo ant to ledkalnio. Svarbu priimti ir suprasti tuos jausmus, kokie jie bebūtų. Kai tai padarysite, tas pyktis praeis, į paviršių iškils pirminės emocijos. Žmogus pasijaus išgirstas ir suprastas, o tai labai sustiprins jūsų ryšį.</p><p>Galbūt užaugote šeimoje, kur pykti buvo draudžiama ir kai kitas pyksta, jūs pasimetate. O gal jūs norite nugesinti kito pyktį, nes bijote. Būkite atviri tiek savo, tiek kito žmogaus emocijoms.</p><p>3. <strong>Atraskite kliūtį. </strong>Pyktis dažnai kyla, kai žmogui užkertamas kelias link tikslo. Pavyzdžiui, jūsų partnerio tikslas — jaustis ypatingu per savo gimtadienį. Artimieji, pamiršę pasveikinti šia proga, užkirto tam kelią. O tai yra kliūtis, kurią atradę suprasite , kodėl žmogus pyksta.</p><p>Visi žmonės pyksta dėl konkrečios priežasties. Tam gali būti tiesioginė priežastis, tačiau pyktis gali nurodyti į kitas pirmines ir daug sunkesnes emocijas. Bet kokiu atveju, pyktis kaip emocija yra svarbi ir turėtų būti pripažinta. Priėmus pyktį, supratus jo priežastis bei apie tai pasikalbėjus, galima labai sustiprėti emociškai. O kai pyktis nuslūgsta ir pasimato tikrosios jo priežastys, pokalbis apie tai suartina ir nuramina.</p><p>Šįkart tiek. Jei turite klausimų ar įžvalgų, papildykite mane komentaruose.</p><p>Ačiū kad žiūrėjote, iki.</p><blockquote>Jei Jums patinka 1K.lt veikla, galite ją paremti <a href="https://www.patreon.com/1K">Patreon</a> sistemoje, o jie man leis ir toliau rašyti tekstus tokiems video.</blockquote><p><a href="https://www.patreon.com/1K">1K.lt is creating media great again | Patreon</a></p><img src="https://medium.com/_/stat?event=post.clientViewed&referrerSource=full_rss&postId=2441bee3ff63" width="1" height="1" alt="">]]></content:encoded>
        </item>
        <item>
            <title><![CDATA[Darbo su Z kartos atstovais specifika]]></title>
            <link>https://medium.com/@dainiusjakuionis/darbo-su-z-kartos-atstovais-specifika-2a5d6cf3c276?source=rss-fc5ea4e6d550------2</link>
            <guid isPermaLink="false">https://medium.com/p/2a5d6cf3c276</guid>
            <category><![CDATA[generation-z]]></category>
            <category><![CDATA[values]]></category>
            <category><![CDATA[jobs]]></category>
            <dc:creator><![CDATA[Dainius Jakučionis]]></dc:creator>
            <pubDate>Sun, 28 Oct 2018 12:38:58 GMT</pubDate>
            <atom:updated>2018-10-28T12:38:58.913Z</atom:updated>
            <content:encoded><![CDATA[<figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/0*7PMRB2Mj-kvGLV9A" /><figcaption><a href="https://unsplash.com/@avirichards?utm_source=medium&amp;utm_medium=referral">Avi Richards</a> on <a href="https://unsplash.com/?utm_source=medium&amp;utm_medium=referral">Unsplash</a></figcaption></figure><p>Straipsnis publikuotas <a href="https://skillslab.lt/">Skills Lab</a> puslapyje 2018 09 11. Kai kurios korekcijos atliktos kolegės Miglės.</p><p>Vis dažniau išgirstu apie jaunosios Z kartos žengimą į darbo rinką. Apie juos spausdinami moksliniai ir populiarinimo straipsniai, organizuojamos konferencijos, vedami mokymai pedagogams tiek Lietuvoje, tiek visame Pasaulyje. Pastebiu, jog Z kartai skiriamas dėmesys sparčiai auga. Tiesa, turiu pripažinti, apie Z kartą rašyti ir kalbėti nėra lengva. Dauguma tyrimų ir apklausų vertinančių jų elgsenas buvo atlikta jų paauglystės laikotarpiu, o išvadose ši karta lyginama su suaugusiais. Todėl medijoje tiek daug svaičiojimų, kad Z karta neatsakinga, nieko nenorinti, rizikuojanti, nedisciplinuota ir nelojali. Vis dėlto, klausimas, kokias bruožais pasižymi šios kartos atstovai išlieka, o gal Z karta tik spaudos pagauta antis?</p><p>Pradėsiu nuo to, kad Z karta, dažniausiais duomenimis, pradedama skaičiuoti nuo 1995 metų. Ši data sutampa su interneto komercializavimu, kai kiekvienas namų ūkis, jei tik finansai leido, galėjo prisijungti prie globalaus interneto tinklo. Taigi, Z kartos pranašumas — jie gimė jau esant internetui. Ši karta yra globali, jiems internetas ir kitos išmaniosios technologijos yra savaime suprantamas dėsningumas. Jie augo aplinkoje, kurioje interneto pagalba galėjo sužinoti viską ko norėjo ir labai greitai. Todėl jie neblogai išmano interneto teikiamas galimybes. Be abejonės, socialinių tinklų „bumas“ taip pat turėjo įtakos jų mąstymo ir socialinių įgūdžių vystymuisi.</p><figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/0*wEo-BC6IIsNDuqLi" /><figcaption><a href="https://unsplash.com/@stefanbc?utm_source=medium&amp;utm_medium=referral">Stefan Cosma</a> on <a href="https://unsplash.com/?utm_source=medium&amp;utm_medium=referral">Unsplash</a></figcaption></figure><p>Mokslininkai teigia, jog Z kartos atstovų dėmesio trukmė yra 8 sekundės. Lyginant su kitomis kartomis, tai trumpesnis laikas, tačiau per jį jie sugeba apdoroti žymiai daugiau informacijos, nei ankstesnės kartos. Jų smegenys yra plastiškesnės, daug greičiau mokosi ir keičiasi, efektyviau formuojasi nervinių ląstelių jungtys tarp skirtingų smegenų sričių. Ne tik informacijos pasiekiamumas, socialiniai tinklai, bet ir kompiuteriniai žaidimai ugdo specifines šiai kartai savybes. Tyrimų duomenimis kompiuteriniai žaidimai vaikams padeda mokytis priimti sprendimus, efektyviau spręsti problemas įvairiais ir nebūtinai tradiciniais metodais. Z karta mąsto ir mokosi vaizdais. Jie bent po valandą per dieną praleidžia žiūrėdami įvairius video. Jie yra „pasidaryk-pats“ tipo asmenybės. Jei reikia ką nors pasigaminti (pradedant nuo maisto, drabužių, baigiant baldais), jie peržiūri galybę video ir patys pasidaro. Standartinių paskaitų skaitymo efektyvumas vis mažėja. Tai nebėra tinkamas būdas perduoti jiems informaciją, dėl to paties dėmesio išlaikymo ir dėl to, kad jiems labiau patinka mokytis darant ir sprendžiant problemą. Edukacija Z kartai labiausiai priimtina interaktyviu būdu pasitelkiant trumpus video ir užduotis, kuriose jie turėdami tikslą atranda informaciją patys.</p><figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/0*qV8_KMsahgzag1gr" /><figcaption>“person walking holding brown leather bag” by <a href="https://unsplash.com/@martenbjork?utm_source=medium&amp;utm_medium=referral">Marten Bjork</a> on <a href="https://unsplash.com/?utm_source=medium&amp;utm_medium=referral">Unsplash</a></figcaption></figure><p>Apie Z kartos veikimą darbo rinkoje sklando įvairiausių vienas kitam prieštaraujančių mitų. Pavyzdžiui teigiama, kad šios kartos atstovai per savo gyvenimą pakeis nuo 4 iki 17 darbų. Šie skaičiai yra drastiškai skirtingi ir jie paremti tik prognozėmis. Kitas mitas — Z karta yra nelojali darbdaviui. Tai netiesa. Dauguma Z kartos atstovų nori būti lojalūs savo darbdaviui, tačiau jiems aktualios ir kitos sąlygos. Paskutinėje tarptautinės įmonės Deloitte atliktoje apklausoje apie Z kartą pagrindiniai faktoriai, lemiantys darbdavio pasirinkimą (Lietuvoje), yra galimybė vystyti turimus ir įgyti naujus įgūdžius. Motyvuojantys faktoriai darbe — galimybė išmokti ko nors naujo ir ekspertiškumo kėlimas. Pagrindinis darbo keitimo motyvas — trūkumas atlikto darbo įvertinimo. JAV apklausose pirmose vietose renkantis darbą yra stabilumas ir finansinė nauda. Tam stipriai turėjo įtakos finansų krizė 2007 metais, kurią Z karta už Atlanto išgyveno daug skaudžiau nei Europoje ar Lietuvoje. JAV jaunuoliai siekia finansinio saugumo darbe, o Lietuvoje mokytis ir tobulėti, ir tik vėliau gauti pakankamai aukštas pajamas. Tad norint pritraukti ir išlaikyti Z kartos darbuotojus rekomenduojama keisti darbo struktūrą, skatinant juos nuolatos tobulėti ir mokytis naujų įgūdžių (nebūtinai susijusių su tiesioginiu darbu). Z kartos atstovai teigia vertinantys vyresnius kolegas, turinčius daugiau patirties, ir tikrai palankiai vertina patarimus bei užnugarį darbo pradžioje. Taip pat, tam tikri mentorystės elementai ir nuolatinis grįžtamasis ryšys, kuris būtų neatsiejama darbo įmonėje dalis, gali padėti išlaikyti Z kartą įmonėje.</p><p>Perskaitę šiuos komentarus paklauskite savęs (jei esate iš kitos kartos), ar Jūs nenorėtumėte tokių pačių sąlygų savo darbe? Aš norėčiau, nors esu iš Y kartos. Darau spėjimą, kad norėtų ir kitų kartų atstovai. Tokios apklausos, kai klausiama tik vienos kartos atstovų, nelyginant jų su to paties amžiaus kitos kartos atstovų atsakymais gali atspindėti tiesiog jauno ir besiformuojančio žmogaus nuomonę.</p><figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/0*OXJtZGJ_CpFEy2mT" /><figcaption><a href="https://unsplash.com/@ocvisual?utm_source=medium&amp;utm_medium=referral">OC Gonzalez</a> on <a href="https://unsplash.com/?utm_source=medium&amp;utm_medium=referral">Unsplash</a></figcaption></figure><p>Kas tikrai yra aišku, kad Z kartos atstovai moka naudotis technologijomis. Jie jas pritaiko informacijos paieškoje, komunikacijoje ir mokymosi procese. Kitos kartos jau dabar pasitempia ir bando pasivyti Z kartą, močiutės su anūkais bendrauja skype, seneliai dovanas perka internetu. Z karta atneša sugebėjimą greitai prisitaikyti prie situacijos ir mokytis, kūrybiškai spręsti problemas. Vis dėlto, kitos kartos su jais turi daugiau panašumų nei skirtumų ir tą reikėtų labiau akcentuoti. Ieškoti daugiau sutampančių taškų, o ne supriešinančių.</p><p>Paskutiniai Z kartos atstovai gimė 2009m. Nuo 2010 prasidėjo Alfa karta, jau gimusi naujame tūkstantmetyje. Kol kas jie tik pradėjo lankyti mokyklą. Ką naujo atneš su savimi, galime tik spėlioti, tačiau tai bus spekuliacijos. Viena aišku, jiems virtuali realybė ir dirbtinis intelektas bus artimesni nei mums dabar.</p><img src="https://medium.com/_/stat?event=post.clientViewed&referrerSource=full_rss&postId=2a5d6cf3c276" width="1" height="1" alt="">]]></content:encoded>
        </item>
        <item>
            <title><![CDATA[KAS TAI: PRIKLAUSOMYBĖ NUO KOMPO]]></title>
            <link>https://medium.com/@dainiusjakuionis/kas-tai-priklausomyb%C4%97-nuo-kompo-28b6916c406b?source=rss-fc5ea4e6d550------2</link>
            <guid isPermaLink="false">https://medium.com/p/28b6916c406b</guid>
            <dc:creator><![CDATA[Dainius Jakučionis]]></dc:creator>
            <pubDate>Sun, 28 Oct 2018 12:31:12 GMT</pubDate>
            <atom:updated>2018-10-28T12:31:12.401Z</atom:updated>
            <content:encoded><![CDATA[<p>Antra laida su 1K.lt komanda [pasirodė 2018 08 30].</p><iframe src="https://cdn.embedly.com/widgets/media.html?src=https%3A%2F%2Fwww.youtube.com%2Fembed%2FwXLFhk1yung%3Ffeature%3Doembed&amp;url=http%3A%2F%2Fwww.youtube.com%2Fwatch%3Fv%3DwXLFhk1yung&amp;image=https%3A%2F%2Fi.ytimg.com%2Fvi%2FwXLFhk1yung%2Fhqdefault.jpg&amp;key=a19fcc184b9711e1b4764040d3dc5c07&amp;type=text%2Fhtml&amp;schema=youtube" width="854" height="480" frameborder="0" scrolling="no"><a href="https://medium.com/media/acbd9dae3ede753dfa6d7e6bd983e5e1/href">https://medium.com/media/acbd9dae3ede753dfa6d7e6bd983e5e1/href</a></iframe><h3>Tekstas, tiems kas skaito.</h3><p>Kiekvieną kartą žaidžiant kompiuterinį žaidimą smegenys išskiria dopaminą — cheminę medžiagą sukeliančia malonumą. Dėl šios medžiagos žmonės yra pasiryžę padaryti labai daug. Vieni šoka su parašiutu, kiti sportuoja, o treti žaidžia kompiuterinius žaidimus.</p><p>Šie žaidimai sukurti taip, kad įtrauktų ir išlaikytų Jūsų dėmesį kaip galima ilgiau. Kuo ilgiau jūs žaidžiate, tuo daugiau pinigų uždirba žaidimų kūrėjai. Ir su tuo yra viskas gerai.</p><p>Šiemet Pasaulio sveikatos organizacija priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų pripažino kaip sutrikimą. Tai reiškia, kad dabar šią priklausomybę bus galima oficialiai diagnozuoti ir gydyti.</p><p><strong>PRIKLAUSOMYBĖ</strong></p><p>Priklausomybė oficialiai diagnozuojama, kai žmogus bent 12 mėnesių neatlieka savo pareigų namuose, nedirba, nesimoko, o tik žaidžia. Ir net kai neigiamos pasekmės akivaizdžios, žmogus vis tiek toliau žaidžia — va tokia yra ta priklausomybė.</p><p>Tačiau galimybė oficialiai diagnozuoti šį sutrikimą gali turėti ir gerų, ir blogų pasekmių.</p><p>Puiku tai, kad nuo žaidimų priklausomi žmonės dabar galės gauti pagalbą. Gydytojai galės atlikti tyrimus ir paskirti reikiamą gydymą. Taip pat atsiras ir oficiali statistika. Iki šiol niekas tiksliai nežinojo, kiek yra tokių žmonių, tačiau spėjama, kad iš 100 žaidimų mėgėjų 2–3 gali būti nuo jų priklausomi.</p><p>Deja, vien pripažinti tai kaip ligą nėra sprendimas. Mokslininkai nesutaria, ar priklausomybė nuo žaidimų yra atskiras sutrikimas, ar jį reikėtų priskirti prie priklausomybės nuo technologijų ir interneto.</p><p>Tačiau naujo sutrikimo įvedimas sukuria ir naują problemą. Tiek paprastiems žmonėms, tiek specialistams apie tai kol kas trūksta žinių. Todėl bet kuris daug žaidžiantis žmogus gali būti “apkaltintas” priklausomybe, nors iš tikrųjų taip nėra.</p><p>Ir čia yra svarbus momentas. Jei žmogus vis dėlto priklausomas nuo žaidimų, kokios to priežastys? Sakoma, kad priklausomi nuo žaidimų žmonės dažniau serga depresija, atsiriboja nuo pasaulio, turi problemų su artimaisiais ir t.t. Bet gal kaip tik žmonės pasineria į žaidimus tam, kad pabėgtų nuo sunkumų?</p><p>Vis dažniau girdime, kad priklausomybės kyla dėl socialinių problemų ir žmogiško ryšio trūkumo. Neįvertinti, neišgirsti žmonės linksta į priklausomybes, nes tai padeda pabėgti nuo savo minčių: koks aš nevykėlis, manęs niekas nemyli, nieko nesugebu, esu silpnas ir pan. O kompiuteriniai žaidimai suteikia galios: čia esu herojus, turiu misiją, už kažką kovoju ir dažniausiai laimiu. Žaidime galiu būti kuo tik noriu, ir tai labai lengva, skirtingai nei gyvenime, kur man sakė, kad nieko nesugebu ir nieko nemoku.</p><p><strong>Kaip padėti?</strong></p><p>Tyrimuose kalbama, kad žaidžiant ne daugiau kaip 3 val. per dieną iš žaidimų gaunama daugiau naudos, nei žalos. Taip pat viskas tvarkoj, jei žmogus žaidžia tam, kad atsipalaiduotų ir tiesiog gerai praleistų laiką, nes toks žaidimas yra prasmingas ir lavina įgūdžius. Bet kai žaidimas tampa būdu bėgti nuo problemų, reikia susirūpinti ir tai spręsti. Jei pastebite, kad žaidimas jums tampa svarbiau už gyvenimą, paklauskite savęs, kodėl taip yra? Gal tai daugiau nei tik pomėgis?</p><p>Galbūt kažką praleidau, o gal turite pastebėjimų iš savo patirties — pasidalinkite komentaruose. Ačiū kad žiūrėjote ir iki kito karto.</p><blockquote>Jei Jums patinka 1K.lt veikla, galite ją paremti <a href="https://www.patreon.com/1K">Patreon</a> sistemoje, o jie man leis ir toliau rašyti tekstus tokiems video.</blockquote><p><a href="https://www.patreon.com/1K">1K.lt is creating media great again | Patreon</a></p><img src="https://medium.com/_/stat?event=post.clientViewed&referrerSource=full_rss&postId=28b6916c406b" width="1" height="1" alt="">]]></content:encoded>
        </item>
        <item>
            <title><![CDATA[KAS TAI: NERIMAS]]></title>
            <link>https://medium.com/@dainiusjakuionis/kas-tai-nerimas-362c977d1f25?source=rss-fc5ea4e6d550------2</link>
            <guid isPermaLink="false">https://medium.com/p/362c977d1f25</guid>
            <dc:creator><![CDATA[Dainius Jakučionis]]></dc:creator>
            <pubDate>Sun, 28 Oct 2018 12:25:19 GMT</pubDate>
            <atom:updated>2018-10-28T12:25:19.489Z</atom:updated>
            <content:encoded><![CDATA[<p>Informacinis video, kurį padarėme su 1K.lt komanda [pasirodė 2018 08 06].</p><iframe src="https://cdn.embedly.com/widgets/media.html?src=https%3A%2F%2Fwww.youtube.com%2Fembed%2FRR53XZenMfg%3Ffeature%3Doembed&amp;url=http%3A%2F%2Fwww.youtube.com%2Fwatch%3Fv%3DRR53XZenMfg&amp;image=https%3A%2F%2Fi.ytimg.com%2Fvi%2FRR53XZenMfg%2Fhqdefault.jpg&amp;key=a19fcc184b9711e1b4764040d3dc5c07&amp;type=text%2Fhtml&amp;schema=youtube" width="854" height="480" frameborder="0" scrolling="no"><a href="https://medium.com/media/8411c4e20a5bafe4588b7a84bfbe3dd5/href">https://medium.com/media/8411c4e20a5bafe4588b7a84bfbe3dd5/href</a></iframe><h3><strong>Tiem kas dar nori ir paskaityti</strong></h3><p>Kiekvienas iš mūsų jautėme tą keistą jausmą kūne, kai reikėjo ką nors pristatyti prieš auditoriją, kai pirmą kartą ėjome į pasimatymą, kai reikėjo pasakyti savo ne visai sutampančią su kitais nuomonę arba kai ėjome į pirmą darbo pokalbį. Vieniems suka vidurius, kitiems nesinori valgyti, prakaituoja delnai, dreba kojos, trukčioja balsas. Visa tai yra nerimavimas ir tai yra normalu.</p><p>Jis kaip ir kitos emocijos yra nei teigiamas nei neigiamas, bet mūsų emocinėje skalėje turi savo vietą. Dažniausiai nerimavimas ir baimė turi apsaugančiąją paskirtį gyvenime, nes praneša apie galimą grėsmę. Be nerimavimo ir baimės elgtumėmes labai drąsiai ir rizikingai ir nerimavimas kartais mums visai padeda.</p><p>Eidami per gatvę apsidairome, pergyvendami dėl darbo pokalbio, jam geriau pasiruošiame ir pasipuošiame prieš svarbų pasimatymą.</p><p>Nerimauti dėl realių gyvenimo įvykių yra normalu, bet blogiau būna, kai nerimaujame dėl įsivaizduojamų, mums patiems atrodančių ir dėl to sureikšminamų dalykų. Ir jei tai trunka ilgiau bei intensyviau, tai perauga į nerimo sutrikimą, kas jau yra liga.</p><h3><strong>Sutrikimai</strong></h3><p>1. Pavyzdžiui <strong>panikos ataka</strong>, tai didelė baimė, kuri gali būti kartu su širdies plakimu, oro trūkumu ar svaiguliu. Vėliau žmonės pradeda bijoti, jog panikos ataka pasikartos.</p><p>Žmogus per daug sureikšmina fizinį diskomfortą, kuris interpretuojamas kaip grėsmingas ir reiškiantis nelaimę.</p><p>Išsigandęs žmogus pradeda dažniau kvėpuoti, jo smegenyse esantis kvėpavimo centras reaguoja į padidėjusį deguonies kiekį. Jei deguonies per daug jis gali pakenkti smegenims, tad šios siunčia signalą į plaučius, kad gal geriau dabar nekvėpuokit. Ir tai gali nuvesti labai toli, net iki ligoninės priimamojo, kuriame gydytojui paaiškinus priežastis panika išnyksta.</p><p>2. <strong>Socialinis nerimas</strong>. Visi esam jį patyrę. Pagrindinis socialinio nerimo požymis, tai socialinių situacijų ar pristatymų baimė: vieso kalbejimo prie auditorija arba tiesiog bendravimo. Žmogus bijo, jog atrodys kvailai ir kiti iš jo juoksis ar pažemins. Nors nefaktas kad taip ivyks, bet jūsų galvoje tai jau vyksta, jūs tai ĮSVAIZDUOJAT.</p><p>Kartais socialinis nerimas išauga taip stipriai, kad žmogus pradeda bijoti išeiti iš namų ir sutikti kitus žmones arba labai stipriai apriboja savo bendravimą su aplinkiniais. Socialiniam nerimui sumažinti kartais užtenka sėkmingos situacijos, kai viskas baigiasi gerai: sėkmingo pasirodymo, komplimento arba gero žodžio. Štai kodėl labai svarbu palaikyti vienas kitą.</p><p>3. <strong>Generalizuotas nerimo sutrikimas</strong>. Skamba baisiai, bet tuoj pabandysiu paaiškinti. Tai stiprus nerimavimas, kuris trunka daugiau nei šešis mėnesius ir beveik kiekvieną dieną. Tokie žmonės dažniausiai neprisimena savęs be nerimo. Jie lyg jau gimė su nerimu. Šį nerimą sunku kontroliuoti ir žmogų tai labai vargina. Jis norėtų nustoti nerimauti, tačiau to padaryti niekaip negali. Tipiškai žmonės nerimauja dėl ateities ir užduoda sau klausimą “o kas jeigu?”. Toks nerimavimas prasidėjęs nuo to, kad lemputė perdegė ir reikia ją tiesiog pakeisti, gali baigtis, tuo, jog tamsoje susitrenksiu galvą, nugriūsiu, pradėsiu kraujuoti ir mirsiu, nes manęs niekas neras. Suprantama, kad žmonėms nuo tokių minčių būna labai sunku gyventi. Taip pat kai kurie galvoja, kad nerimas jiems padeda, pvz:“jei nerimausiu, tai sugebėsiu užbėgti nelaimei už akių”, bet kitus tai varo iš proto “jau tiek nerimauju, kad tuoj išprotėsiu”.</p><p>4. Dar yra <strong>specifinės baimės, kurios vadinamos fobijomis</strong>. Dažniausiai pasitaikančios yra gyvūnų ir gyvių (vorų, varlių, šunų), aukščio, skrydžių ir pan. Reikėtų susirūpinti, kai fobija pradeda trukdyti gyventi normalų gyvenimą, kai žmogus pradeda save riboti nuo jam patinkančios ar darbinės veiklos. Dažnai žmonės ilgai gyvena su šiomis baimėmis ir niekur nesikreipia nes netiki, kad ta baimė gali baigtis. Dauguma specifinių baimių yra išgydomos ir žmogus gali vėl pradėti gyventi pilnavertiškai. Šiaip nežinau nei vienos baimės, kurios nebūtų galima išgydyti. Visos anksčiau ar vėliau pasitraukia. Svarbiausia kreiptis i specialista — čia reikalinga pagalba is isores, kadangi žmogus pats dazniausiai netiki, kad gali sau padėti.</p><p>Apie 10% žmonių pasaulyje turi problemų dėl nerimo, o šiaip nerimauja visi žmonės, tai žmogiška.</p><p>Kreiptis pagalbos reikėtų kai tai pradeda trukdyti gyvenimui. Kuo anksčiau žmogus kreipsis į specialistą tuo greičiau jam palengvės.</p><p>Bet jei nerimavimas nėra toks didelis ir viską užvaldantis, tai žmogus gali pats sau padėti.</p><h3><strong>Pradėkime nuo bendru patarimu:</strong></h3><p>- Nerimas dažnai atsiranda del streso darbe, negalėjimo suderinti darbo su šeima ar asmeniniu gyvenimu, arba per didelio užimtumo. Todėl reiktų išmokti planuoti laiką ir per daug neapsikrauti atsakomybėmis. Visko gyvenime vis tiek nespėsite.</p><p>-Nevartokite alkoholio arba darykite tai saikingai. Per pagirias žmogus patiria dehidrataciją, o tai padidina širdies ritmą, kurį jūsų kūnas gali interpretuoti kaip nerimą.</p><p>-Na ir žinoma svarbu sveikai maitintis ir pakankamai miegoti.</p><h3><strong>Patarimai kaip tvarkytis su nerimu</strong></h3><p>1. Pratimas — Taip vadinamas <strong>“Katastrofinis scenarijus”</strong>. Kelis kartus užduokite sau paprasta klausimą: “O kas blogiausio gali atsitikti?”. Pvz: jus palieka antroji pusė. Ir blogiausias variantas, kad daugiau niekada nesusirasite partnerio ir niekas jūsų nebemylės.</p><p>Ir kai nueisite į pačią baisiausią duobę, užduokite sau kitą klausimą “O kaip aš iš ten išeisiu?” Ir jūs pamatysite, kad net iš blogiausio scenarijaus yra išeitis. Nėra taip, kad visą gyvenimą gedėsite dėl nelaimingos meilės, nors dabar jums taip gali atrodyti.</p><p>Šio pratimo tikslas kitą kartą susidūrus su ta pačia situacija, mintyse jau turėti sprendimo vaizdinį, kuris sumažins nerimą ir leis toliau gyventi.</p><p>2. Taipogi galima sau padėti įvairiais <strong>relaksacijos pratimais</strong>. Vienas iš jų, tai palaipsniui įtempti ir atpalaiduoti skirtingas raumenų grupes, kad išmoktumėte pajusti kurie raumenys yra įsitempę ir juos atpalaiduoti.</p><p>3. <strong>Kvėpavimo pratimas</strong>. Šis pratimas yra idelaus ir jį galima daryti po kelis kartus per dieną. Lėtai įkvėpkite taip, kad pilvas išsipūstų, ir iškvėpkite taip, jog susitrauktų. Tokio kvėpavimo metu juda diafragma (raumenų juosta esanti tarp plaučių ir apatinės pilvo dalies). Jos judėjimas stimuliuoja klajoklį nervą, o šis savo ruoštu siunčia impulsus į smegenis, kad kūnas atsipalaiduotų.</p><p>Yra pastebėta, kad ne tik nerimas mažėja dėl tokio kvėpavimo, tačiau ir gerėja imunitetas, virškinimas, kvėpavimo funkcijos.</p><blockquote><strong>Jei norėčiau, kad atsimintumėte vieną dalyką iš visų, tai būtų šis kvėpavimo pratimas, kai lėtai ir pakankamai giliau kvėpuojate pilvui išsipučiant ir susitraukiant.</strong></blockquote><p>Tiems kam patinka tikslumas, kvėpuokite pagal tokią schemą,<a href="https://listenonrepeat.com/?v=1b6hUiEWep0#4-7-8_Breathing_Exercise"> įkvėpiant per 4 sekundes, sulaikot 7 sekundes ir iškvėpiat per 8 sekundes</a>. Jei pradžioje būna sunku, tai galima sumažinti sekundžių skaičių, nuo to efektyvumas tik nežymiai sumažės.</p><p>Šio video tikslas nėra išmokyti jus visiškai nejausti nerimo, o atkreipti dėmesį, kad nerimo sutrikimai yra gana paplitę bei parodyti, kad su jais irgi galima gyventi. Jei Jums atrodo, kad turite nerimo sutrikimų, drąsiai kreipkitės pagalbos į specialistus. Ačiū kad žiūrėjote. Iki.</p><blockquote>Jei Jums patinka 1K.lt veikla, galite ją paremti <a href="https://www.patreon.com/1K">Patreon</a> sistemoje, o jie man leis ir toliau rašyti tekstus tokiems video.</blockquote><img src="https://medium.com/_/stat?event=post.clientViewed&referrerSource=full_rss&postId=362c977d1f25" width="1" height="1" alt="">]]></content:encoded>
        </item>
        <item>
            <title><![CDATA[Kaip veikti krizės metu?]]></title>
            <link>https://medium.com/@dainiusjakuionis/kaip-veikti-kriz%C4%97s-metu-56270950de37?source=rss-fc5ea4e6d550------2</link>
            <guid isPermaLink="false">https://medium.com/p/56270950de37</guid>
            <dc:creator><![CDATA[Dainius Jakučionis]]></dc:creator>
            <pubDate>Sun, 28 Oct 2018 10:28:46 GMT</pubDate>
            <atom:updated>2018-10-28T10:28:46.052Z</atom:updated>
            <content:encoded><![CDATA[<p>Parašytas 2016 11 15</p><figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/0*C0nxwuDIdR8u3qo3" /><figcaption><a href="https://unsplash.com/@kylejglenn?utm_source=medium&amp;utm_medium=referral">Kyle Glenn</a> on <a href="https://unsplash.com/?utm_source=medium&amp;utm_medium=referral">Unsplash</a></figcaption></figure><p>Skaičiau paskaitą psichologinės krizės tema ir pagalvojau, kad galiu tai nuguldyti raidžių pavidalu — gal kažkam bus naudinga?</p><p>Tam tikru gyvenimo periodu kiekvienas žmogus buvo susidūręs su žodžiu „krizė“. Krizė gali ištikti tuo metu, kai netenkame artimojo — mirties ar išsiskyrimo atveju, kai prarandame darbą ar stipriai pasikeičia gyvenimo aplinkybės.</p><p><strong>Kas ta krizė?</strong></p><p>Psichologai naudoja ne vieną krizės apibūdinimą, tad ir tas, kurį pateiksiu, nėra aksioma. Dr. Kristina Ona Polukurdienė knygoje „Psichologinės krizės ir jų įveikimas“ krizę apibūdiną taip:</p><p>„Psichologinė krizė<strong> — </strong>tai sveiko žmogaus reakcija į sunkią ir reikšmingą jam emociškai gyvenimo situaciją, kuri reikalauja naujų adaptacijos ir įveikimo būdų, nes turimų nebepakanka. Ištikus krizei, žmogų apima didelio psichinio diskomforto būsena, kuriai būdingi tokie jausmai kaip neviltis, bejėgiškumas, baimė, įtampa, nerimas, prislėgta nuotaika, pasimetimas.“</p><p>Taigi krizę patiria sveiki žmonės ir tai yra normali reakcija, pabrėžiu, normali reakcija į reikšmingą gyvenimo įvykį.</p><p>Žmonių reakcija į krizę skiriasi. Ji priklauso nuo įgimtų savybių, pvz., jautrumo ir atsparumo. Jautresni žmonės sunkiau pergyvena krizes, o turintys įgimto atsparumo stresui — lengviau. Taip pat labai svarbūs dalykai bandant įveikti krizinę situaciją yra žmogaus brandumas ir galimybė gauti pagalbą.</p><p>Vyrai, deja, į krizes reaguoja sunkiau. Taip yra dėl auklėjimo namuose ir švietimo įstaigose. Tokie pasakymai, kaip kad „vyrai neverkia“, „vyrai yra stiprūs“, „koks tu vyras, jei negali išspręsti savo problemų“ ir pan. tikrai nepadaro berniuko atsparesniu stresui, o tuo labiau gyvenimo krizėms. Vyrai labiau linkę problemas ir emocijas laikyti viduje, neišreikšti jų, tačiau išjausti. Tai, kad vyrai labiau pažeidžiami, rodo ir nusižudžiusių vyrų skaičius. Vyrai mano, kad su krize (ar bet kuria kita problema) turi susitvarkyti patys, o jei negali to padaryti, yra silpni. Tai dar labiau paskatina juos užsidaryti savyje ir neprašyti pagalbos.</p><p>Turiu tik pasidžiaugti, jog šiuo metu auklėjant berniukus atkreipiamas dėmesys ir į emocijų pažinimą, jų išreiškimą ir normalizavimą, bei požiūrį, jog emocijas patirti yra gerai ir normalu. Visa tai padeda naikinti stigmą apie silpnus vyrus.</p><p><strong>Krizės požymiai</strong></p><p>Krizė pasireiškia įvairiai, skirtingi žmonės patiria skirtingus požymius. Žemiau pateikiu dažniausius:</p><ul><li>Minčių gausa — užpuolus krizei pirmiausia žmogus pradeda labai daug galvoti apie pačią situaciją ir problemą, o tai užima daug laiko. Šį požymį dažniausiai pastebi pats krizės kamuojamas žmogus.</li><li>Dėl padidėjusio mąstymo žmogui sunkiau susikaupti darbui ir užmigti, nes atsigulus mintys įkyriai primena apie save.</li><li>Pasidaro sunku atsipalaiduoti, nebedžiugina prieš tai buvę smagūs užsiėmimai.</li><li>Prasideda emociniai sutrikimai, kurių metu žmogus sunkiai valdo savo emocijas, pradeda daugiau irzti ir pykti. Dėl to pasidaro sunkiau atlikti kasdienius darbus, o tai pastebi aplinkiniai žmonės.</li></ul><p>Krizei užsitęsus gali išsivystyti depresija, nerimo sutrikimai, prasidėti priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų, atsirasti kūno negalavimai. Alkoholis ir narkotikai slopina negatyvias mintis ir pakylėja žmogaus nuotaiką, padeda nebemąstyti ir užsimiršti — todėl nuo realybės siekiantis pabėgti žmogus gali tapti priklausomas.</p><p>Žinoma, nėra viskas tik juoda ir balta — skirtingi žmonės patiria skirtingas pasekmes, o kas vienam yra krizė, kitam gali pasirodyti tik gyvenimiškas iššūkis.</p><p><strong>Kaip padėti sau ir kitam</strong></p><figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/0*06loxQs_ii1uYupG" /><figcaption><a href="https://unsplash.com/@equeen?utm_source=medium&amp;utm_medium=referral">Yiqun Tang</a> on <a href="https://unsplash.com/?utm_source=medium&amp;utm_medium=referral">Unsplash</a></figcaption></figure><p>Dabar apžvelgsiu kelias rekomendacijas, kaip būtų galima elgtis pastebėjus krizę.</p><p>Pastebėjus aukščiau minėtus krizės požymius dar galima išvengti psichikos sveikatos specialisto konsultacijos ir pabandyti susitvarkyti pačiam. Šie patarimai bus naudingi krizės pradžioje, kai dar yra jėgų ką nors spręsti, vėliau, įsibėgėjus krizei, dėl per didelio emocijų ir minčių kiekio pratimai nebebus veiksmingi ir tada derėtų kreiptis į specialistus, o su jų pagalba, kai kurie pratimai bus lengviau atliekami.</p><p><strong>Būdai padėti sau</strong></p><ol><li><strong>Pažvelgti į save iš šalies.</strong> Rekomenduojama pabandyti pažiūrėti į situaciją lyg kito žmogaus akimis — gal tai galėtų būti giminaitis, draugas ar gerbiamas autoritetas. Kartais paklausus savęs, o ką tokioje situacijoje darytų mano draugas, galima sulaukti naujų sprendimų ir įžvalgų.</li><li><strong>Faktų tikrinimas.</strong> Kartais mūsų emocijas veikia mintys ir dėl to kyla krizė. Tokiu atveju derėtų pasitikrinti savo minčių teisingumą, kadangi visi žmonės yra skirtingi ir mes gyvenimo įvykius perleidžiame per savo tikrovės akinius. Patikrinti savo mintis galima labai paprastai — tereikia minčiai, kuri jus labiausiai vargina, paskirti „advokatą“ ir atrasti faktus (konkrečius įrodymus) „už“ ir „prieš“. Tai padeda sužinoti, kiek mintis yra teisinga, o kiek — klaidinga, mūsų interpretacijos vaisius. Dažnai po tokios analizės jau galima kitaip žiūrėti į savo bėdas.</li><li><strong>Katastrofinio scenarijaus kūrimas.</strong> Šis pratimas labai naudingas jaučiant nerimą ir nesugebant jo kontroliuoti. Katastrofinio scenarijaus pagrindinis tikslas yra išgyventi vaizduotėje ir užrašyti ant popieriaus tai, kas blogiausia gali atsitikti. Reikėtų su savo mintimis ir fantazijomis keliauti iki pat baisiausios pabaigos ir tada keliauti dar toliau. Kas atsitiks, kai baisiausias scenarijus išsipildys? Kaip tada gyvensite? Kas bus po to? Kaip susitvarkysite su ta situacija? Praėjus visa scenarijų vaizduotėje ir jį užrašius, nerimauti skatinančios mintys pasidaro nebe tokios gąsdinančios.</li><li><strong>Problemų sprendimo būdas.</strong> Nors atrodo, kad problemas sprendžiame kiekvieną dieną, tačiau pats asmeniškai ir mano kolegos dažnai sutinkame žmonių, kurių problemų sprendimo įgūdžiai nėra išlavinti. Pateikiu trumpą metodą:</li></ol><ul><li>Pirmiausia aiškiai apibūdinkite savo problemą ir ją užsirašykite. Ji turi būti konkreti. Problema „man blogai“ netinka, kadangi yra per abstrakti, bet pvz., „kiekvieną dieną vėluoju į darbą, nes pramiegu“ — jau tinka.</li><li>Sprendimų įvardinimas. Tai proto šturmo (angl. „brainstorm“) metodu sugalvotos idėjos, kaip spręsti problemą. Užsirašykite visas kilusias idėjas ir nekritikuokite jų, tegu jos pasirodys ir pačios kvailiausios. Šiame etape yra svarbu išgauti kuo daugiau idėjų.</li><li>Vėliau idėjas klasifikuokite į tinkamas (realias) ir netinkamas (nerealias, neįgyvendinamas) ir išsirinkite pačias geriausias idėjas problemų sprendimui.</li><li>Susidarykite planą panaudodami sprendimo idėjas ir pradėkite veikti.</li><li>Plano koregavimas ir patikslinimas. Vykdant planą būtina karts nuo karto jį peržvelgti ir, atsižvelgus į situaciją ir rezultus, jį papildyti, pakeisti ar patikslinti. Taip vis atliekant kontrolę tampa aišku, kuriame plano etape esate ir kiek dar liko iki rezultatų.</li></ul><p>5. Paskutinis mano rekomenduojamas būdas ar metodas yra <strong>priėmimas</strong> (angl. „acceptance“). Tai gal net vienas iš sunkiausių būdų padėti sau krizės akivaizdoje. Priėmimas naudojamas, tada, kai situacijos nebegalime pakeisti ir telieka ją priimti. Tai lyg susitaikymas su tuo, kad „yra kaip yra“. Tačiau verta atsiminti, jog priėmimas nėra susitaikymas su neigiamu kažkieno elgesiu. Jei kažkas blogai su jumis elgiasi, turite keisti situaciją.</p><p><strong>Būdai padėti kitam</strong></p><figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/0*2qnKbOKUkP_1YIPT" /><figcaption><a href="https://unsplash.com/@mattrobinjones?utm_source=medium&amp;utm_medium=referral">Matt Jones</a> on <a href="https://unsplash.com/?utm_source=medium&amp;utm_medium=referral">Unsplash</a></figcaption></figure><p>Aukščiau aprašyti būdai sau tinka ir pastebėjus kito žmogaus sunkumus. Jei jis išreiškė norą, galima pasiūlyti pagalbą ir patarimus, kaip spręsti jį kankinančią problemą. Kitu atveju labai svarbu būti su žmogumi ir nepalikti jo vieno. Leiskite jam išsikalbėti ir išklausykite nepertraukiant bei nekritikuojant. Nuoširdžiai pasakykite, ką jam jaučiate: “aš matau, kad tau sunku, žinok, tu man rūpi ir aš noriu padėti. Kaip galiu tai padaryti?“. Paskatinkite išsipasakoti: „papasakok man, kad tave slegia“. Empatiškai reaguokite į išsakomus dalykus. Prisiminkite, kada patys jautėtės prastai ar buvote panašioje situacijoje, ko tada norėjote, kaip tuo metu buvo galima jums padėti. Šį žinojimą pritaikykite bendraudami su krizę patiriančių asmeniu.</p><p>Būtinai paklauskite apie savižudybę ar norą palikti šį pasaulį. Tiesiai paklausus, ar žmogus negalvoja apie mirti, galima padėti jam pasirinkti gyvenimą. Tuo metu žmogaus jausmai yra prieštaringi, jis ir nori gyventi, bet kartu nori ir mirti. Kalbėkite apie gyvenimo prasmę, padėkite atrasti sprendimus, skatinkite norą gyventi bet kokiais jums žinomais būdais ir nepalikite žmogaus vieno, net jei jis atstumtų jūsų pagalbą. Daugumai žmonių reikia kitų žmonių, net jei jie tuo metu to neišsako, o priešingai, bando pasislėpti nuo kitų. Jei reikia, konsultuokitės su specialistais.</p><p>Lengvesnės krizės atvejais galima pabandyti patiems atrasti kelią į šviesesnį gyvenimą pasinaudojant šiais patarimais, draugų ir artimųjų parama. O jei atrodo, kad niekas nepadeda ir atsiranda beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmas, būtina kreiptis į psichikos sveikatos specialistus: psichologus, psichoterapeutus ar psichiatrus. Patikėkite, esant krizėje atrodo, jog niekas nepadės, tačiau pabandžius tą kelią nueiti ne vienam, jis būna ir trumpesnis, ir lengvesnis.</p><p>Po krizės, ją išgyvenus ir įveikus, žmogus turi galimybę įgyti naujos patirties, įžvalgų, asmeninės brandos ir augimo. Po krizės dauguma supranta, kokias pamokas ši buvo pateikusi, bet tam reikia išgyventi sudėtingą periodą.</p><figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/0*YGH4rjkiyRzqg7m8" /><figcaption><a href="https://unsplash.com/@samferrara?utm_source=medium&amp;utm_medium=referral">Samuel Ferrara</a> on <a href="https://unsplash.com/?utm_source=medium&amp;utm_medium=referral">Unsplash</a></figcaption></figure><p><strong>Šaltiniai:</strong></p><ul><li><em>K. O. Polukordienė, Psichologinės krizės ir jų įveikimas. Praktinis vadovas. 2003, Vilnius.</em></li><li><em>K. O. Polukordienė, Netekčių psichologija. 2008, Vilnius.</em></li><li><em>I. Šulcienė, Psichologinė krizė, kas tai? 2010 02 04, </em><a href="http://sulciene.lt/2010/02/psichologine_krize/"><em>http://sulciene.lt/2010/02/psichologine_krize/</em></a></li><li><em>Kaip padėti žmogui, kuris išgyvena psichologinę krizę ir turi minčių apie savižudybę. 2013 04 18, </em><a href="http://gyvensena.sveikas.lt/lt/stresas/kaip_padeti_zmogui_kuris_isgyvena_psichologine_krize_ir_turi_minciu_apie_savizudybe/"><em>http://gyvensena.sveikas.lt/lt/stresas/kaip_padeti_zmogui_kuris_isgyvena_psichologine_krize_ir_turi_minciu_apie_savizudybe/</em></a></li><li><em>J. Neverauskas ir J. Praško. Paskaitų medžiaga apie problemų sprendimo būdus, nerimo sutrikimus, 2014–2016.</em></li></ul><img src="https://medium.com/_/stat?event=post.clientViewed&referrerSource=full_rss&postId=56270950de37" width="1" height="1" alt="">]]></content:encoded>
        </item>
    </channel>
</rss>