<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/" xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" version="2.0" xmlns:cc="http://cyber.law.harvard.edu/rss/creativeCommonsRssModule.html">
    <channel>
        <title><![CDATA[Stories by Darius Kisielius on Medium]]></title>
        <description><![CDATA[Stories by Darius Kisielius on Medium]]></description>
        <link>https://medium.com/@dariusk?source=rss-75282b5631f0------2</link>
        <image>
            <url>https://cdn-images-1.medium.com/fit/c/150/150/1*fUSyhOaVFTXoQQhNiXLFmA.png</url>
            <title>Stories by Darius Kisielius on Medium</title>
            <link>https://medium.com/@dariusk?source=rss-75282b5631f0------2</link>
        </image>
        <generator>Medium</generator>
        <lastBuildDate>Tue, 17 Nov 2026 17:14:49 GMT</lastBuildDate>
        <atom:link href="https://medium.com/@dariusk/feed" rel="self" type="application/rss+xml"/>
        <webMaster><![CDATA[yourfriends@medium.com]]></webMaster>
        <atom:link href="http://medium.superfeedr.com/" rel="hub"/>
        <item>
            <title><![CDATA[Eilė geresniam dizainui]]></title>
            <link>https://medium.com/@dariusk/eil%C4%97-geresniam-dizainui-33ff8c6d9aca?source=rss-75282b5631f0------2</link>
            <guid isPermaLink="false">https://medium.com/p/33ff8c6d9aca</guid>
            <category><![CDATA[dizainerio-mąstymas]]></category>
            <category><![CDATA[design-thinking]]></category>
            <category><![CDATA[experience-design]]></category>
            <category><![CDATA[design-process]]></category>
            <category><![CDATA[dizaino-procesai]]></category>
            <dc:creator><![CDATA[Darius Kisielius]]></dc:creator>
            <pubDate>Wed, 07 Mar 2018 11:22:18 GMT</pubDate>
            <atom:updated>2018-03-07T11:22:18.982Z</atom:updated>
            <content:encoded><![CDATA[<figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/1*4A-ATK9QthKpYNdVaxvmaA.jpeg" /><figcaption>© D. Kisielius</figcaption></figure><p>Po paskutinės kelionės į Kijevą patirčių vėl susidomėjau eilėmis. Ne poezija, bet žmonių srauto organizavimu. Nesu rimtas poezijos gerbėjas, bet netvarkingų eilių tiesiog nekenčiu.</p><p>Dar pirmame kurse profesorius sakė, kad dizaineriai kuria ne daiktus ir vaizdus, o organizuoja procesą. Pernai rudenį vykusioje knygų meno konferencijoje „6pt“ iš Eindhoveno dizaino akademijos dėsdytojos išgirdau panašią mintį apie knygų dizainą. Olandijoje studentai mokomi į knygos dizainą pažvelgti kaip į knygos atsiradimo ir gyvavimo procesą: kur ir kaip ji bus parduodama ar eksponuojama, kas ją skaitys, kaip dažnai, kur ji bus laikoma, kaip bus utilizuojama.</p><p>Grįžtant prie eilių, vienas geriausių sprendimų sureguliuoti srautus, judančius prie kelių lygiaverčių „langelių“ vienu metu — „gyvatėlės“ pertvaros. Mūsuose jos pagal paskirtį yra naudojamos oro uostuose, o, pavyzdžiui, Vilniaus kino teatruose, neatlieka savo funkcijos, nes srautus ne tolygiai paskirsto prie kasų, o iškart suformuoja kelias skirtingu greičiu judančias eiles. „Gyvatėlė“ efektyvi tada, kai iš padrikai judančios minios padeda susiformuoti tvarkingai eilei, kuri vėliau tolygiai pasiskirsto kitame gale.</p><p>Eilių organizavimas ir elgesys jose — kultūrinis fenomenas. Europoje kuo labiau į Pietus arba Rytus, tuo daugiau chaoso, o Skandinavijoje ar Britų salose galima būtų drąsiai organizuoti praktinius elgesio eilėse užsiėmimus. Tuo tarpu mūsų didesniuose prekybos centruose pirkėjams palikta atspėti, kuri eilė juda greičiausiai arba budriai stebėti, ar kur nors neatsidarė nauja kasa, o tada, susirinkus pirkinius, skubiai lėkti į naują, trumpesnę eilę. Panašu į savotišką pramogą, tuo tarpu Vakarų Europoje prieš eiles dažnai pamatysime „gyvatėlę“, kuri suformuoja vieną bendrą eilę, o tada pirkėjai po vieną juda prie pirmos atsilaisvinusios kasos. Panašiai, kaip prie savitarnos kasų mūsų prekybos centruose. Paprasta ir efektyvu.</p><p>Grįžtant prie Kijevo patirčių, oro uoste pasijutau tarsi patekęs į didelį turgų: atvykimo salėje laukė viena didelė žmonių masė, kurioje atskiros „srovės“ judėjo skirtingu greičiu link pasų kontrolės punktų. Kad būtų smagiau, ta masė vis pasipildydavo naujais atvykėliais, o laukiantys eilėje nepamiršdavo garsiai paauklėti sparčiau judančių prioritetiniu koridoriumi.</p><p>Eilės atspindi ne tik mūsų požiūrį į bendruomeniškumą — vis tebesame individualistai, kiekvienas kovojantis už save — bet ir mūsų mąstymą, prioritetus. Dizainas — kūrybos sritis, kurioje mąstymas, sugebėjimas organizuoti procesus ir eiliškumą, matyti plačiau nei konkreti užduotis ar problema yra esminės savybės. Nesvarbu, ką kuriame: knygą, mobiliąją programėlę ar miesto prekės ženklą. Arba ir toliau stovėsime chaotiškose eilėse.</p><img src="https://medium.com/_/stat?event=post.clientViewed&referrerSource=full_rss&postId=33ff8c6d9aca" width="1" height="1" alt="">]]></content:encoded>
        </item>
        <item>
            <title><![CDATA[Kūrybininko dieta]]></title>
            <link>https://medium.com/@dariusk/k%C5%ABrybininko-dieta-1e9f41c5a363?source=rss-75282b5631f0------2</link>
            <guid isPermaLink="false">https://medium.com/p/1e9f41c5a363</guid>
            <category><![CDATA[kūrybininko-rutina]]></category>
            <category><![CDATA[creative-thinking]]></category>
            <category><![CDATA[routine]]></category>
            <category><![CDATA[creative-process]]></category>
            <category><![CDATA[kasdienybė]]></category>
            <dc:creator><![CDATA[Darius Kisielius]]></dc:creator>
            <pubDate>Tue, 23 Jan 2018 06:59:39 GMT</pubDate>
            <atom:updated>2018-01-23T06:59:39.930Z</atom:updated>
            <content:encoded><![CDATA[<figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/1*ILfPeTDfK7NUT2T-a6V-PQ.jpeg" /><figcaption>Photo by <a href="https://unsplash.com/photos/ohbfKsIEbJQ?utm_source=unsplash&amp;utm_medium=referral&amp;utm_content=creditCopyText">Marcela R</a> on <a href="https://unsplash.com/search/photos/frog?utm_source=unsplash&amp;utm_medium=referral&amp;utm_content=creditCopyText">Unsplash</a></figcaption></figure><p>Kūrybininkų <em>portfolio</em> vitrinose, kaip ir „Instagram“ nuotraukose, dažniausiai pamatysime tik alternatyvią tikrovę, o kasdienis meniu yra gerokai proziškesnis. Nes sultingas steikas su smidrais ar salotos su avokadu ir tigrinėmis krevetėmis visada atrodys patraukliau negu paskubomis suteptas sumuštinis ar užpilami makaronai.</p><p>Griežčiausia dieta pasižymi kūrybinės agentūros ir didelės organizacijos, kur dietologai-profesionalai (arba projektų vadovai) minučių tikslumu pasirūpina visos dienos meniu. Neretai ne tik dienos, bet ir savaitės darbų meniu būna visas kaip ant lėkštės. Dažniausiai niekas tavęs neklausia, ką tu mėgsti, o kam esi alergiškas, nebent netoleruojamų produktų pasekmės tampa pernelyg akivaizdžios ir ima kenkti mikroklimatui.</p><p>Mažesnėse kompanijose labiau paisoma šeimynos kaprizų, o meniu kartais gali būti koreguojamas pagal mėnulį, nors yra ir tokių verslų, kurie labiau orientuoti į sezoninius darbininkus. Tada jau ką paduos, tą ir srėbsi.</p><p>Labiausiai save turėtų lepinti gurmanai-individualistai (dar vadinami <em>freelancer’iais</em>), kasdienėje harmonijoje su savimi ir aplinka diriguojantys dienai ir nakčiai. Keisčiausia, kad sėkmingiausi solistai yra stebėtinai disciplinuoti ir produktyvumu neretai pranoksta net ir stropiausiai ganomą „ofiso planktoną“.</p><p>Nežinau, kaip kiti, bet aš turiu porą patiekalų, kurie man kasdien tebėra iššūkis nepriklausomai nuo mano meniu ir restorano.</p><p>Kai dramblys lėkštėje (nuo angliško posakio <em>Eat an elephant</em>) — stebuklų nelauk. Ir kuo ilgiau į jį žiūriu, nuo labiau dingsta apetitas ir apleidžia jėgos. Atsitraukus nuo lėkštės tiek, kad visas gyvulys taptų aprėpiamas vienu žvilgsniu, jis mažesniu netampa, bet pamažu užsimezga planas. Belieka pasirinkti, ar pradėti straubliu ir baigti uodega, ar atvirkščiai, o tada kantriai, gabaliukas po gabaliuko… Ir taip iki paskutinio kąsnio.</p><p>Prancūzams varlė — gurmaniškas patiekalas, bet kasdienybėje — tai tik nemėgstamiausias darbas (anglas pasakytų „<em>Eat that frog“</em>). Tas, kurio vengi, stūmi į šalį, „pamiršti“. Greičiausiai todėl, kad prancūziškos varlės būna skaniai paskrudę, o manąsias tenka ryti žalias ir neužgėrus.</p><p>Nei dramblio, nei varlės išvengti nepavyksta, bet visada galiu rinktis, liksiu sotus ar alkanas ir kieno skonį prisiminsiu paskutinį. Geriau jau tai tebūnie kanelė su kava.<br> <br> <em>Bon Appétit!</em></p><img src="https://medium.com/_/stat?event=post.clientViewed&referrerSource=full_rss&postId=1e9f41c5a363" width="1" height="1" alt="">]]></content:encoded>
        </item>
        <item>
            <title><![CDATA[Gražuolis, Ilgšis ir Nuobodyla]]></title>
            <link>https://medium.com/@dariusk/gra%C5%BEuolis-ilg%C5%A1is-ir-nuobodyla-52c70b8b7cd5?source=rss-75282b5631f0------2</link>
            <guid isPermaLink="false">https://medium.com/p/52c70b8b7cd5</guid>
            <category><![CDATA[art-direction]]></category>
            <category><![CDATA[branding]]></category>
            <category><![CDATA[creative-direction]]></category>
            <category><![CDATA[brand-book]]></category>
            <category><![CDATA[design-process]]></category>
            <dc:creator><![CDATA[Darius Kisielius]]></dc:creator>
            <pubDate>Tue, 16 Jan 2018 07:54:43 GMT</pubDate>
            <atom:updated>2018-01-16T18:34:04.167Z</atom:updated>
            <content:encoded><![CDATA[<figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/1*8GRVMK4KyRkHK_SZFgwbCw.jpeg" /><figcaption>Photo by <a href="https://unsplash.com/photos/pTUCMqXCOrk?utm_source=unsplash&amp;utm_medium=referral&amp;utm_content=creditCopyText">Ehimetalor Unuabona</a> on <a href="https://unsplash.com/search/photos/headache?utm_source=unsplash&amp;utm_medium=referral&amp;utm_content=creditCopyText">Unsplash</a></figcaption></figure><p>Pastebėjau, kad visus <em>brandbookus</em> galima suskirstyti į tris kategorijas: gražūs, ilgi ir nuobodūs.</p><p>Gražūs dažniausiai puošia dizainerių ir agentūrų <em>portfolio</em>, bet didžioji dalis juose rodomų priemonių niekada nebus gaminamos ar naudojamos. Gražūs, bet nepraktiški — kaip nevažiuojančios koncepcinių automobilių vizualizacijos.</p><p>Ilgi dažniausiai atsiranda laimėjus kokį pelningą užsakymą, kurio esmė — parduoti klientui kuo daugiau <em>brandbooko</em> puslapių. Ilgieji <em>brandbookai</em> retai kada būna tinkami kasdieniam naudojimui, nes dažniausiai pasirodo, kad dizaineris „kepė“ puslapius ir priemones pagal su klientu suderintą sąrašą, o klientas buvo pernelyg užimtas arba paprasčiausiai pritrūko kompetencijos, kad įvertintų, ką iš tiesų jam pardavė. Ilgieji neretai būna ir brangūs, nes sveriami ne kokybės, o puslapių kiekio mato vienetais.</p><p>Nuobodūs — rečiausia rūšis, nes jais nei pasipuikuosi prieš kolegas, nei brangiai parduosi, nes kliento bosas nesupras, ką ten rinkodaros skyrius ruošė pusę ar pusantrų metų ir už ką sumokėjo tiek pinigų, už kuriuos visam skyriui naujus iPhone’us buvo galima nupirkti.</p><p>Nuobodieji paprastai yra tokie nuobodūs, kad, patekę į kito dizainerio rankas, jam pateikia beveik visus atsakymus: ne tik koks ir kur logotipas turi būti naudojamas išorės reklamoje, internete ar ant įmonės produkcijos, kaip formuojama visa spausdinta ar filmuota reklaminė medžiaga, bet ir kokiais principais vadovaujantis turėtų būti kuriamos naujos priemonės ateityje, apie kurias <em>brandbooke</em> nieko nepaminėta. Nuobodūs <em>brandbookai</em> paprastai numato įmonės ar prekės ženklo ateitį bent 3–5 metams į priekį, nubrėždami suprantamas ir lanksčias gaires. Nuobodūs <em>brandbookai</em> sensta lėčiau nei įmonės įvaizdis ar produkcija.</p><p>Žiūrėdami į gražiuosius, dizaineriai dažniausiai kraipo galvas, ilgieji priverčia jas gerokai pasukti, o nuobodieji leidžia galvoti apie įdomesnius dalykus, nes viskas ir taip aišku.</p><p>Beje, pastaraisiais metais tarp dizainerių išpopuliarėjo perleisti praeito amžiaus 60-ųjų ir 70-ųjų <a href="https://uniteditions.com/products/manuals-1-design-identity-guidelines"><em>brandbookai</em></a>, kurie kažkada buvo nuobodūs, o šiandien dažniausiai tik gražūs.</p><img src="https://medium.com/_/stat?event=post.clientViewed&referrerSource=full_rss&postId=52c70b8b7cd5" width="1" height="1" alt="">]]></content:encoded>
        </item>
        <item>
            <title><![CDATA[Meistrystė]]></title>
            <link>https://medium.com/@dariusk/meistryst%C4%97-42baa5381b13?source=rss-75282b5631f0------2</link>
            <guid isPermaLink="false">https://medium.com/p/42baa5381b13</guid>
            <category><![CDATA[skills]]></category>
            <category><![CDATA[attitude]]></category>
            <category><![CDATA[design-thinking]]></category>
            <category><![CDATA[creative-process]]></category>
            <category><![CDATA[client-relationship]]></category>
            <dc:creator><![CDATA[Darius Kisielius]]></dc:creator>
            <pubDate>Tue, 31 Oct 2017 15:01:51 GMT</pubDate>
            <atom:updated>2017-10-31T15:01:51.643Z</atom:updated>
            <content:encoded><![CDATA[<figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/1*aj55cHEWdKS0RpaCHK06Bg.jpeg" /><figcaption>Photo by Castelfranco Veneto on Unsplash</figcaption></figure><p>Ilgą laiką manęs neapleidžia viena vizija apie besąlygišką klientų pasitikėjimą mano kompetencija ir sprendimais. Panašiai, kaip pacientas pasitiki chirurgu guldamas po skalpeliu. Neretai dėl to kovoju, pykstu, skundžiuosi, burbu, stengiuosi įtikinti, perkalbėti, įveikti, apsiginklavęs įžvalgomis, pasigalandęs argumentus ir pasipustęs iškalbą. Nes aš tai suprantu, kaip viskas turėtų būti.</p><p>Tik visai neseniai susimąsčiau, kad tikroji kompetencija nėra vien žinios, talentas ar įgūdžiai, bet ir charakteris, o tikras meistras visų pirma pasižymi kantrybe. Ar ne todėl menus, kaip ir mediciną, studijuoti užtrunka taip ilgai?</p><p>Tobulindamas įgūdžius iki automatinės precizikos, iš tiesų gludinu savo ego ir mankštinu kantrybę, kad kritinėmis akimirkomis neužstrigčiau.</p><img src="https://medium.com/_/stat?event=post.clientViewed&referrerSource=full_rss&postId=42baa5381b13" width="1" height="1" alt="">]]></content:encoded>
        </item>
        <item>
            <title><![CDATA[Geriausias pasaulyje klientas]]></title>
            <link>https://medium.com/@dariusk/geriausias-pasaulyje-klientas-c7009a837528?source=rss-75282b5631f0------2</link>
            <guid isPermaLink="false">https://medium.com/p/c7009a837528</guid>
            <category><![CDATA[design-thinking]]></category>
            <category><![CDATA[inspiration]]></category>
            <category><![CDATA[creative-process]]></category>
            <category><![CDATA[clients]]></category>
            <dc:creator><![CDATA[Darius Kisielius]]></dc:creator>
            <pubDate>Wed, 20 Sep 2017 05:01:01 GMT</pubDate>
            <atom:updated>2017-09-20T05:01:01.055Z</atom:updated>
            <content:encoded><![CDATA[<figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/1*iUaV6RjGWJHGBCMVxzm51A.jpeg" /><figcaption>Photography by <a href="https://unsplash.com/@tinaflour?utm_medium=referral&amp;utm_campaign=photographer-credit&amp;utm_content=creditBadge">Kristina Flour</a>, Unsplash.com</figcaption></figure><p>Namiškiai galvoja, kad esu menininkas, nors iš tiesų sukuosi paslaugų ir konsultacijų versle, kuriame, kaip žinia, karaliauja klientai — visų mūsų, kūrybininkų, buvimo priežastis ir prasmė.</p><p>Sakykit ką norit, bet su dirbti su klientais niekada nebūna nuobodu. Silpnumo akimirkomis, kai pavyksta nustebinti save patį arba daug žadantis projektas subyra į šipulius, su kolegomis pasidžiaugiam, padūsaujam, išsiliejam. Apie klientus irgi.</p><p>Jau senokai savo slaptajame svajonių kambarėlyje puoselėju idealaus kliento paveikslą. Kartais kažką pridedu, paryškinu, kitąkart nutrinu, bet vienas bruožas nesikeičia, tik ryškėja. Kas tai?</p><p>Pastebėjau, kad labiausiai neriuosi iš kailio būtent tada, kai klientas pasitiki mano kompetencija. Tuomet galiu naktimis nemiegoti ieškodamas sprendimo, už kurį esu pats vienas atsakingas. Tuomet nebegaliu pasiteisinti, kad „klientas būtent taip norėjo“, bet tai taip „veža“! Taip, kad užsimiršęs galiu neskaičiuoti savo valandų ir prigalvoti keisčiausių dalykų. Tokių, kurių niekas neprašė, bet kurie tinka projektui kaip šviežias <em>pesto</em> su <em>mozarella</em>, o kartais kainuoja ne ką daugiau nei „ačiū“ maršrutinio autobuso vairuotojui, išleidusiam arčiau namų.</p><p>Pasitikėjimas — tik sąlyga, bet tikras lobis — klientas, kuris… <em>nežino, ko nori</em>. Prieš imdamasis užduoties, ir aš to nežinau. Ši nežinomybė nebaugina — tik jaudina ir įkvepia.</p><p>Kliento norams apčiuopti reikia dėmesio, atvirumo, kantrybės, įžvalgumo, intuicijos, arba trumpiau — empatijos. Taip pat vadinama ir pirmoji <em>design thinking</em> proceso dalis — tai, be ko neturėtų prasidėti jokia klientui skirta kūryba. Todėl kitas mano įrašas bus apie <em>empatiją</em>.</p><img src="https://medium.com/_/stat?event=post.clientViewed&referrerSource=full_rss&postId=c7009a837528" width="1" height="1" alt="">]]></content:encoded>
        </item>
        <item>
            <title><![CDATA[Slaptasis ingredientas]]></title>
            <link>https://medium.com/@dariusk/slaptasis-ingredientas-2f5c7051237f?source=rss-75282b5631f0------2</link>
            <guid isPermaLink="false">https://medium.com/p/2f5c7051237f</guid>
            <category><![CDATA[design-process]]></category>
            <category><![CDATA[creative-process]]></category>
            <category><![CDATA[tips]]></category>
            <category><![CDATA[inspiration]]></category>
            <dc:creator><![CDATA[Darius Kisielius]]></dc:creator>
            <pubDate>Tue, 29 Aug 2017 09:28:14 GMT</pubDate>
            <atom:updated>2017-09-19T20:44:31.530Z</atom:updated>
            <content:encoded><![CDATA[<figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/1*j9UcLOg9nf_1-O2KvHhVeQ.jpeg" /><figcaption>Photography by <a href="https://unsplash.com/@austinban?utm_medium=referral&amp;utm_campaign=photographer-credit&amp;utm_content=creditBadge">Austin Ban</a>, Unsplash.com</figcaption></figure><p>Kaip meno vadovas (angl.<em> art director</em>) ir dizaineris, kasdien patiriu nemažai diskomforto: trumpi terminai, neapsisprendę klientai, įsitempę projektų vadovai, išsikvėpę kūrybininkai, ataušusi kava, kurios nespėjau išgerti pakeliui į susitikimą. Kuriam iš mūsų patinka tai, kas kelia sumaištį, trikdo, blaško, jaukia planus ir griauna nusistovėjusią tvarką?</p><p>Vienas mėgstamiausių darbų — pristatinėti kūrybą klientams. Pristačius pasiūlymus, dažnai išgirstu klausimą „o tai kuris tau variantas labiausiai patinka?“. Dažniausiai turiu savo favoritą, kuris nebūtinai atitinka pirminę kliento viziją, nors labai gerai išsprendžia suformuotą užduotį. Jeigu matau, kad klientas abejoja mano pasirinkimu ir jaučiasi nesaugiai, neretai patariu rinktis tą variantą, kuris kelia šiokį tokį <em>diskomfortą</em>. Kuo diskomfortas yra geriau už saugią ir logišką dėlionę, už apskaičiuotus ir pamatuotus sprendimus? Kam ta nereikalinga sumaištis?</p><p>Diskomfortas kūrybiniuose sprendimuose man reiškia pokyčius, žingsnį į priekį, sugebėjimą vėl nustebinti, pakeisti apdulkėjusius įpročius, sujudinti užrūgusius procesus. Pokyčiai nebūtinai reiškia chaosą — greičiau <em>rutina</em> yra nuobodi, nuspėjama ir kuria apgaulingą saugumo jausmą.</p><p>Kai vertinu kolegų kūrybą ir sprendžiu, ką rodyti klientui, o ką išmesti, ieškau diskomforto — to slapto derinio, kuris įprastus ar net nusibodusius dalykus padaro vėl valgomais. Praradę komfortą — atrandame. Vizualinėje kūryboje, kaip ir virtuvėje, visi naudojame tuos pačius ingredientus — kompozicijos dėsnius, spalvas, formas, šriftus, iliustracijas, bet tik pakeisk pusryčių recepto proporcijas ar vieną prieskonį kitu — net ir įgrisęs omletas taps dienos atradimu.</p><img src="https://medium.com/_/stat?event=post.clientViewed&referrerSource=full_rss&postId=2f5c7051237f" width="1" height="1" alt="">]]></content:encoded>
        </item>
        <item>
            <title><![CDATA[Dizaineris ir krokodilas]]></title>
            <link>https://medium.com/@dariusk/dizaineris-ir-krokodilas-866509770d2?source=rss-75282b5631f0------2</link>
            <guid isPermaLink="false">https://medium.com/p/866509770d2</guid>
            <category><![CDATA[design-thinking]]></category>
            <category><![CDATA[dizainas]]></category>
            <category><![CDATA[design-agency]]></category>
            <category><![CDATA[reklama]]></category>
            <dc:creator><![CDATA[Darius Kisielius]]></dc:creator>
            <pubDate>Tue, 18 Oct 2016 09:31:13 GMT</pubDate>
            <atom:updated>2023-02-16T13:53:41.714Z</atom:updated>
            <content:encoded><![CDATA[<figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/1*R5e9aR7QAjc8RzMkrVWeLQ.jpeg" /><figcaption>Bus ticket puncher by <a href="https://www.flickr.com/photos/spirosk/3912044576/in/photolist-6XGfyq-fzi4HD-o7XACF-2P9kzd-9kDtV2-78QCRJ-8iWhti-8iZxY7-aYLvqt-8iZwAL-8iZxhA-8iWkPH">SpirosK</a> photography.</figcaption></figure><p>Kai prieš beveik trejetą metų dizaino studijoje „Studio Libre“ tapo aišku, kad atėjo laikas keistis, įkūrėjai ir vadovai sutarė studiją perkurti į strateginę dizaino agentūrą. Kūryba tebevyksta ir šiandien, bet kas yra ta dizaino agentūra? Kuo ji skiriasi nuo reklamos ar komunikacijos agentūrų? Kai kas, būna, paklausia dar paprasčiau: kuo skiriasi dizainas nuo reklamos?</p><p>Tokiomis akimirkomis kartais prisimenu istoriją, kurią mums, neapsiplunksnavusiems ir naiviems dizaino pirmakursiams, pasakojo vienas dėstytojas. Pasirodo, kadaise Vilniuje bandyta pakeisti tuometinius viešojo transporto bilietų komposterius bilietų pardavimo aparatais. Tuos pačius, raudonuosius „krokodilus“, kurie, atsiradę 1973 m., tik prieš kelis metus buvo masiškai pakeisti elektroniniais, bet vis dar aptinkami kai kuriuose maršrutuose.</p><p>Problema, kurią reikėjo išspręsti: transporto bilietus įsigyti spaudos kioskuose yra nepatogu. Tenka pastovėti bendrose eilėse su visais kitais klientais, kioskai dirba gerokai trumpiau nei viešasis transportas ir t.t.. Troleibusų ir autobusų vairuotojai bilietais tuomet dar neprekiavo, o jeigu ir būtų prekiavę, tai visos bilieto įsigijimo ir žymėjimo sistemos nebūtų pakeitę.</p><p>Taigi, apie pasikėsinimą į „krokodilus“. Buvo kreiptasi į specialistus (dizainerių tuometinėje Lietuvoje dar nebuvo — jie „atsirado“ tik 20 a. devintojo dešimtmečio pabaigoje), kurie, kaip ir dera profesionalams, pažvelgė į užduotį kompleksiškai. Išanalizavo ne tik komposterių pakeitimo automatais, bet ir jų eksploatacijos kaštus (baigsis bilietai, užstrigs ar suges automatai), poveikį visam procesui. Viską suskaičiavę ir įvertinę galimas keitimo ar nekeitimo pasekmes, priėjo išvados, kad optimaliausia yra palikti viską, kaip yra. „Krokodilai“ išgyveno dar ne vieną dešimtmetį, o mes toliau stebinome užsieniečius antikvariniais aparatais.</p><p>Kuo čia dėtas dizainas? Dizaineriai, kaip ir komposterių modernizavimo specialistai, sprendžia užduotis (kaip banaliai tai beskambėtų). Įsigilinęs į užduotį, pasvėręs kliento norus su galimybėmis, dizaineris kartais gali suvokti, kad esamoje situacijoje nieko keisti nereikia, nes tuo metu geriausias (efektyviausias, kūrybingiausias, išmaniausias, pažangiausias) įmanomas pokytis neišspręs iškeltos užduoties. Skirtingai nuo kolegų iš reklamos agentūrų, kurie, gavę užduotį paskleisti tam tikrą žinutę, pasitelks visą išradingumą, kad žinutė, net pati neaktualiausia, sudomintų ir pasiektų adresatą.</p><p>Nėra taip, kad dizainas yra geriau už reklamą ar atvirkščiai, tačiau prisipažinsiu: galimybė ne tik kurti, bet ir nieko nekeisti buvo tai, kas kadaise užbūrė ir vis tebežavi mane, kaip dizainerį.</p><img src="https://medium.com/_/stat?event=post.clientViewed&referrerSource=full_rss&postId=866509770d2" width="1" height="1" alt="">]]></content:encoded>
        </item>
        <item>
            <title><![CDATA[Dizaineriai ir prioritetai]]></title>
            <link>https://medium.com/@dariusk/dizaineriai-ir-prioritetai-b45947471b5c?source=rss-75282b5631f0------2</link>
            <guid isPermaLink="false">https://medium.com/p/b45947471b5c</guid>
            <category><![CDATA[design-thinking]]></category>
            <category><![CDATA[prioritetai]]></category>
            <category><![CDATA[prioritization]]></category>
            <category><![CDATA[dizainas]]></category>
            <category><![CDATA[product-design]]></category>
            <dc:creator><![CDATA[Darius Kisielius]]></dc:creator>
            <pubDate>Tue, 18 Oct 2016 09:16:26 GMT</pubDate>
            <atom:updated>2016-10-18T12:43:50.928Z</atom:updated>
            <content:encoded><![CDATA[<figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/1*K7ciVYjUb5P3VOfP_0zJ7Q.jpeg" /></figure><p>Viena iš svarbiausių dizainerio savybių — <em>prioritetų</em> nustatymas. Prioritetizuojame klientus, projektus, užduotis, tikslus, sprendimus, procesą. Šįkart — truputį daugiau apie procesą ir dizainerius, kaip <em>proceso </em>projektuotojus.</p><p>Kiekvienas dizaino objektas ar kūrinys turi <em>suprogramuotą</em> procesą, kaip su juo bus elgiamasi vienu ar kitu atveju: logotipas — kaip išsiskirs iš daugelio kitų ir kaip patogu jį bus naudoti, leidinys — kaip jis patrauks mūsų dėmesį lentynoje ir kaip jį skaitysime, interneto svetainė — kaip greitai suvoksime, kam ji skirta ir kaip patogiai pasieksime joje esantį turinį, prietaisas — kiek intuityvus bus naudojimasis juo ir t.t.</p><p>Apie automobilių inžinierių prioritetus susimąsčiau, kai visai neseniai vienas iš mano svečių, išvažiuodamas namo, vietoje pirmos pavaros įjungė atbulinę ir šiek tiek aplamdė mano namo tvorą. Supratęs, kad įvyko elementari žmogiška klaida, ėmiau tyrinėti procesą — kodėl vairuotojas taip lengvai supainiojo pavaras?</p><figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/1*_0z_S4s6SWiV6qVn8-RLxg.png" /><figcaption>Pavarų išdėstymo schemos skirtingų gamintojų automobiliuose.</figcaption></figure><p>Dar anksčiau buvau pastebėjęs, kad skirtingų gamintojų automobiliuose su mechanine pavarų dėže yra skirtingai išdėstytos pavaros. Vieni gamintojai atbulinę eigą komponuoja greta pirmos pavaros (A), tuo tarpu kiti — visiškai priešingoje pusėje, už aukščiausios pavaros (B). Pabandykite atspėti, kaip buvo išdėstytos pavaros buvo automobilyje, grybštelėjusiame mano tvirtovę.</p><p>Nepasakosiu, kodėl H formos pavarų išdėstymo schema yra patogiausia vairuotojui ir kompaktiškiausia inžinieriniu požiūriu — man, kaip galutiniam vartotojui, svarbiau pavarų perjungimo patogumas ir klaidos kaina. Vienu atveju, vietoje pirmos pavaros įjungus atbulinę, automobilis pajudės ne ta kryptimi, kitu atveju, vietoje aukščiausios pavaros įjungę atbulinę, rizikuojame sugadinti pavarų dėžę. Be abejo, automobilių gamintojai yra numatę papildomas apsaugas nuo neteisingo pavarų perjungimo (pavarų svirties įspaudimas, žiedo ant svirties patraukimas ir pan.), bet nuo to esmė nesikeičia: jeigu vairuotojas suklydo, nukentės arba aplinka (žmonės, automobilio išorė, statiniai, kiti automobiliai), arba kūrinys (pavarų dėžė).</p><p>Neretai mes, dizaineriai, gavę iš kliento užduotį, pasitikime specialistų patirtimi ir daugelį dalykų priimame kaip nekintamą duotybę (nusistovėjusi pavarų išdėstymo schema), užuot keldami nepatogius, bet svarbius klausimus „kodėl?“, „ar tikrai?“, „kas bus, jeigu?“. Kaip dažnai, pristatydami idėjas klientui, susimąstome, kas svarbiau — kūrinys ar vartotojas? Išsaugota ir apginta idėja ar apgintas galutinis vartotojas, išsaugotas, sustiprintas, kliento verslas (produktas, paslauga, vieta rinkoje)? Kokie mūsų, kaip proceso kūrėjų, prioritetai?</p><img src="https://medium.com/_/stat?event=post.clientViewed&referrerSource=full_rss&postId=b45947471b5c" width="1" height="1" alt="">]]></content:encoded>
        </item>
        <item>
            <title><![CDATA[Helsinkyje valdys dizainas]]></title>
            <link>https://medium.com/@dariusk/helsinkyje-valdys-dizainas-a801e31d3460?source=rss-75282b5631f0------2</link>
            <guid isPermaLink="false">https://medium.com/p/a801e31d3460</guid>
            <category><![CDATA[sistemas]]></category>
            <category><![CDATA[dizainas]]></category>
            <category><![CDATA[helsinki]]></category>
            <category><![CDATA[service-design]]></category>
            <category><![CDATA[design-thinking]]></category>
            <dc:creator><![CDATA[Darius Kisielius]]></dc:creator>
            <pubDate>Tue, 18 Oct 2016 09:09:45 GMT</pubDate>
            <atom:updated>2016-10-18T12:44:31.219Z</atom:updated>
            <content:encoded><![CDATA[<figure><img alt="" src="https://cdn-images-1.medium.com/max/1024/1*6lp9YAIqK51OgF_bVeq5Yw.jpeg" /></figure><p>Kuo šį kartą nustebino suomiai? Jau yra tapę įprasta, kad <em>Suomija</em>, <em>Helsinkis</em>, <em>dizainas</em> yra tapę sinonimais, bet miestas, turintis savo dizaino vadovą (CDO — Chief Design Officer) savivaldybėje — kažkas nauja ne tik Skandinavijoje, bet pasaulyje.</p><p>Ko siekiama tokiu sprendimu? Projekto trukmė — 3 metai, kurių metu miesto dizaino vadovas, padedamas dizaino ir kitų sričių ekspertų, stengsis geriau pažinti miestiečių poreikius, arba, pasak suomių, pirmenybę teiks vartotojams ir jų patirtims. „Vartotojai“, „patirtys“ — žodžiai, gerokai dažniau sutinkami startuolių ir technologijų kompanijų aplinkoje, bet ne valdžios institucijose. Bent jau iki šiol.</p><p>Šiuolaikiniame pasaulyje dizainas, kaip miesto vystymo įrankis, nėra nauja idėja. Helsinkio valdžia dar 2005 m. ėmė taikyti paslaugų dizaino (service design) principus miesto vystyme. Suomijos sostinė 2011 m. „Monocle“ žurnalo kasmetinėje gyvenimo kokybės apžvalgoje užėmė 1 vietą — kas paneigtų, kad tai tarpusavyje nesusiję dalykai?</p><p>Ar suomiai vieni tokie sumanūs? Trečiajam pagal dydį Indonezijos miestui Bandungui (2,4 mln. gyventojų) nuo 2013 m. vadovauja vienas žinomiausių vietos architektų Ridwan Kamil. Jo išradingai taikomi dizaino principai apleistas ir pavojingas miesto teritorijas transformavo į visuomenei patrauklias erdves, kurias ne tik pamėgo miestiečiai, bet ir tose teritorijose atsigavęs smulkusis verslas.</p><p>Tokie ir panašūs pavyzdžiai reprezentuoja dizainą ne tik kaip estetikos kūrimo priemonę, bet ir požiūrį, mąstymo būdą, (miestų) gyvenimo kokybę transformuojantį įrankį.</p><img src="https://medium.com/_/stat?event=post.clientViewed&referrerSource=full_rss&postId=a801e31d3460" width="1" height="1" alt="">]]></content:encoded>
        </item>
    </channel>
</rss>